Mokslininkų komanda, vadovaujama tyrėjų iš Maxo Plancko instituto Vokietijoje, ištyrusi daugiau nei 500 dantų ir kaulų mėginių, išskyrė ir atkūrė marą sukeliančios bakterijos Yersinia pestis genomą. Maro pėdsakų turintys palaikai rasti Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Kroatijoje.

Kompetentinga komisija išrinko metų inovaciją Lietuvoje. MITA projekte „INOprogresas“ iš beveik 30 dalyvių nugalėtoju buvo išrinktas revoliuciją maisto pramonėje žadantis atradimas: sausas medus, kuris gaminamas išsaugant visas gerąsias savybes ir pasitelkiant ekonomiškai praktiškiausią medaus džiovinimo būdą.

Mokslininkai ketvirtadienį paskelbė atradę keleivinio lėktuvo dydžio ertmę Egipto Didžiosios piramidės centre, kur ji niekam nežinoma ir nepaliesta išbuvo 4 500 metų.

Milžiniška, teoriškai egzistuoti negalinti planeta skrieja aplink mažą, silpną ir labai nutolusią nykštukinę žvaigždę, antradienį paskelbė nustebinti astronomai.

Britas sudužusių laivų tyrėjas antradienį paskelbė, kad jo rastas navigacijos prietaisas, portugalų tyrinėtojų naudotas XVI a. per pavojingą kelionę į Indiją, patvirtintas kaip seniausia pasaulyje astroliabija.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje trečiadienį buvo paskirta šveicarų mokslininkui Jacques'ui Dubochet (Žakui Diubošė), vokiečių kilmės amerikiečiui Joachimui Frankui (Joachimui Frankui) ir britui Richardui Hendersonui (Ričardui Hendersonui), krioelektroninės mikroskopijos išradėjams, pranešė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

NASA asteroidus tiriantis erdvėlaivis, pakeliui į asteroidą, skrieja pro Žemę.

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems festivalio „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Pasaulio astronomai penktadienį atsisveikina su garsiuoju NASA kosminiu aparatu „Cassini“, kuris buvo paleistas prieš 20 metų ir sukdamasis aplink Saturną pakeitė mūsų požiūrį į gyvybę kitose Saulės sistemos vietose.

Prieš kelerius metus mūsų šalyje buvo apie 15 tūkst. programuotojų, o šių specialistų poreikis ir toliau sparčiai auga. Tai viena perspektyviausių ir pelningiausių profesijų Lietuvoje, garantuojančių ramią ateitį. Prognozuojama, kad jau 2020 m. reikės 83 proc. daugiau programuotojų nei yra šiuo metu.