Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2025 m. nustatyti 1038 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės (924 eurų). MMA didėtų 114 eurų arba 12 procentų.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas tendencingas minimalaus mėnesio atlyginimo augimas, bet ar tai iš tikrųjų teigiamai veikia gyventojų gyvenimo kokybę? Kiek atlyginimas turėtų didėti, kad pasekmės ekonomikos augimui būtų teigiamos ir darbuotojų pastangos bei panaudoti darbo atlikimo metu įgūdžiai būtų tinkamai įvertinti? Ne visada atlyginimų didėjimas atneša teigiamas pasekmes. Atlyginimo augimas iš vienos pusės skatina dirbančiųjų padėties darbo rinkoje gerėjimą ir greitesnį bei kokybiškesnį jų poreikių patenkinimą, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į kitų veiksnių, kurie turi įtakos darbo užmokesčiui, pokyčius. Vyriausybei nutarus nuo 2024 m. didinti minimalų mėnesio atlyginimą apie 10 proc. (iki 924 Eur), kyla klausimas, ar augimas yra pakankamas? Kokios būtų pasekmės, jei minimalaus mėnesio atlyginimo augimas būtų didesnis?

Vyriausybės sprendimu, nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA didės 10 proc. arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Nutarta, kad minimalusis valandinis atlygis bus didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 euro, arba apie 10 proc.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitais metais minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) tikrai kils, o dėl dydžio „taškas dar nėra padėtas.“

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė, kad nuo kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didės iki 607 eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks didinimas neatitinka ekonominės verslo situacijos.

Didinti minimalią algą (MMA) leidžia šalies ūkio augimas, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Euro zonos šalies ekonomikai atsigaunant po 2013 m. krizės, Slovėnijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą 10 proc. per 2 metus.

Lietuvos gyventojų darbo pajamos per metus ūgtelėjo 14 procentų. Nors rugsėjį asmenų, kurių pajamos buvo mažesnės negu minimali mėnesio alga (MMA) dalis padidėjo, tačiau tai – labiau sezoninis veiksnys negu ekonomikos lėtėjimo požymis.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu - Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą, skelbia tv3.lt.

Vyriausybei ketinant nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 30 eurų – iki 430 eurų (realiai ji sieks 555 eurus), ekonomikos ekspertai sutinka, kad tai padidins mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, tačiau tuo pačiu brangs prekės ir paslaugos.