Už melą sau blogiau gali būti tik mitai, kurie laikomi nekvestionuojama ir neliečiama tiesa. Jie ypač pavojingi verslo pasaulyje, kur privaloma būti sąžiningu sau bei pripažinti kartais net ir labai skaudžią realybę.

Pasibaigęs karantinas ir įsibėgėjanti vasara leidžia pradėti laižytis žaizdas smulkiajam verslui – viešojo maitinimo bei pramogų sektorius buvo vienas skaudžiausiai pajutusių suvaržymų pasekmes. Tačiau patyrę milžiniškus išbandymus, nuostolius, dramatišką pajamų ir srautų krytį bei praradę dalį darbuotojų, kavinės, klubai ir barai palengva vėl stojasi ant kojų.

Verslo parodos yra vienas iš būdų, kaip užmegzti šiltą kontaktą su potencialiais partneriais ir praplėsti eksporto kryptis. Nors dėl COVID-19 pandemijos visos tarptautinės verslo parodos yra atšauktos arba nukeltos, tačiau ateityje norint pasiekti geriausių rezultatų, pasiruošimo joms nukelti nevertėtų. Dvejus metus trukusios eksporto lyderių programos „Sparnai“ dalyviai aplankė 24 tarptautines verslo parodas ir dalinasi 4 patarimais, kokius namų darbus svarbu atlikti prieš parodą.

Gegužės viduryje Vilniaus rajono savivaldybės taryboje buvo patvirtinti sprendimai, suteikiantys teisę verslininkams, nukentėjusiems nuo nepalankios epidemiologinės situacijos dėl COVID-19 ir karantino sukeltų ekonominių pasekmių, kreiptis į savivaldybę dėl lengvatų suteikimo. Birželį Tarybos posėdyje planuojama priimti dar vieną svarbų sprendimą, kuriuo visiems Vilniaus rajone veikiantiems juridiniams asmenims žemės, nekilnojamojo turto bei žemės nuomos mokesčiai už 2020 m. bus mažinami 25 proc.

Susirūpinimo pandemija lygis Lietuvoje gerokai didesnis nei pasaulyje ar kaimyninėje Latvijoje, rodo atlygio tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ duomenys. Apklausti darbdaviai teigia, kad jei ekonominė situacija nesikeis arba blogės, 35 proc. jų planuoja mažinti atlyginimus bei atleisti 17 proc. darbuotojų. Kaip didžiausius iššūkius šiuo metu Lietuvos verslai mato vidinę įmonės darbuotojų komunikaciją, lyderystės stoką, naujų darbuotojų įdarbinimą ir priėmimą į komandą.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su verslo asociacijų vadovais bei laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančiu Žygimantu Vaičiūnu aptarė priemonių, švelninančių koronaviruso ligos (COVID-19) pasekmes ekonomikai, efektyvumą ir galimybes jas tobulinti bei paragino siekti, kad po pandemijos Lietuva būtų dar stipresnė ir konkurencingesnė.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) atliko savo narių apklausą dėl koronaviruso įtakos. Koronavirusas jau dabar padarė stiprią įtaką Baltijos šalių įmonėms. Daugiau nei pusė jau ėmėsi konkrečių priemonių dėl koronaviruso plitimo.

Kinų kalendoriuje 2020-ieji yra Žiurkės metai. Nors šis gyvūnas retam sukelia žavesį, kinų kultūroje žiurkės buvo laikomos turto ir klestėjimo simboliu. Panašu, Baltijos šalių verslas kinų pranašystėmis netiki ir 2020-ius įvardija daugiau stabilumo nei augimo metais, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta 750 smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) Baltijos šalyse apklausa.

Paskelbti naujo „Dell Technologies“ tyrimo „The Future of Connected Living“ rezultatai, atskleidžiantys, kaip naujausiosios technologijos pakeis darbo ir kasdienio gyvenimo sąlygas per artimiausią dešimtmetį. Šis tyrimas buvo atliekamas bendradarbiaujant su Ateities institutu (IFTF) ir technologijų tyrimų bendrove „Vanson Bourne“, o apklausoje dalyvavo net 4,6 tūkst. verslo lyderių iš daugiau nei 40 valstybių.

„Credit24“ iniciatyva vykdytos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 34 proc. 18-25 metų amžiaus Lietuvos jaunuolių ateityje svarstytų pradėti savo verslą. Tarp jų yra 37 proc. vyrų ir šiek tiek mažiau moterų (31 proc.). Jaunuoliai mano, kad jų karta yra verslesnė nei ankstesnė, o net per pastaruosius metus veikiančių įmonių skaičius paaugo 1,7 proc. (t.y 1,5 tūkst.), rodo „Versli Lietuva“ duomenys.