Vilma Vainorė, keliaujančių šeimų bendruomenės „Keliaujančios mamos“, vienijančios virš 100 tūkst. aktyvių šeimų, įkūrėja, – entuziastinga keliautoja. Kaip pati sako, kelionės yra tapusios gyvenimo būdu, darbu, maloniu laisvalaikiu ir pasaulio pažinimu kartu su vaikais. Tačiau, anot jos, kiekvienai išvykai reikia tinkamai pasiruošti ir būtinai pasirūpinti sveikatos draudimu.

Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu.

Jau daugiau nei du dešimtmečius visi Lietuvoje naudojami automobiliai turi būti apdrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nepaisant ilgametės draudimo praktikos, vis dar pasitaiko kuriozinių atvejų, kai vairuotojai per neapdairumą pavėluoja sumokėti draudimo įmoką pagal draudimo sutartį ir netikėtai patenka į eismo įvykį, dėl kurio sukėlimo yra atsakingi. Nors draudikas atlygina nukentėjusio asmens patirtus nuostolius (draudimo sutarties pagrindu išmoka draudimo išmoką), taškas tokioje istorijoje gali būti nepadėtas.

Ekonominė situacija šalyje pakeitė gyventojų įpročius ne tik perkant ir įsirengiant, bet ir remontuojant būstus, rašoma pranešime spaudai. Specialistai pastebi, kad dėl darbo ir medžiagų kainų augimo būsto įrengimas pabrango mažiausiai 30 procentų. Tuo metu draudimo bendrovė BTA akcentuoja, kad būsto savininkams patyrus žalą išmokos sumos gali nepakakti padengti remonto darbų išlaidoms.

Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui. Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos. Todėl draudikai primena, kokios priežastys lemia prievolę tokią žalą padengti iš savo kišenės ir kaip šių situacijų išvengti.

Vadinamieji „milenialsai”, arba karta, kuriai šiuo metu yra nuo 20 iki 40 metų, daugiausia draudžia savo gyvybę – tai rodo „Luminor“ banko ir draudimo bendrovės „ERGO“ duomenys. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius net 80 proc. besikreipusiųjų dėl gyvybės draudimo Lietuvoje yra būtent šios amžiaus grupės žmonių, 55 proc. jų buvo vyrai.

„Sodra“ išsiuntė priminimus beveik 3,5 tūkst. gyventojų, kuriems jau rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Pranešimus gavo tie gyventojai, kurie kol kas nėra skolingi, tačiau jei iki mėnesio pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba neužsiregistruos Užimtumo tarnyboje, jiems atsiras prievolė patiems mokėti PSD įmokas.

Birželio 15-21 dienomis dėl didelio sergamumo koronaviruso infekcija (COVID-19 liga) vis dar bus draudžiama atvykti Švedijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės gyventojams. Iš Belgijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš šių paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) sulaukia į gimtinę grįžusių emigrantų klausimų, kaip vėl tapti pilnateisiais Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalyviais ir pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Primename, kad tai padaryti nesudėtinga: tereikia deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, įsidarbinti arba savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir pasirinkus pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą joje prisirašyti.

Naujuose namuose besikuriančių žmonių dažnai laukia ne tik malonūs įkurtuvių rūpesčiai. Draudikai pastebi, kad naujuose butuose gyventi pradedantys žmonės patys arba meistrų rankomis dažnai sugadina ką tik įsigytą turtą. Atliekant apdailos darbus, pažeidžiamos inžinerinės sistemos, netinkamai sujungiama nauja buitinė technika, o kartais net statybinės šiukšlės išmetamos į kanalizaciją.