Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenkinti labiau, nei kiti europiečiai, o gal kaip tik priešingai? Ar jaunimas labiau patenkintas gyvenimu, nei vyresni žmonės? Standartiškai pasitenkinimas gyvenimu gali būti apibrėžiamas kaip žemas (0–4 balai), vidutinis (5–7 balai) ar aukštas (8–10 balų) vertinimo skalėje nuo 0 iki 10 balų. Remiantis šia „Eurostato“ ir Valstybės duomenų agentūros metodika, pažvelkime į Lietuvos gyventojų pasitenkinimo gyvenimu naujausius statistinius duomenis ir vyraujančias tendencijas.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad net 4 iš 10 lietuvių patiria psichologinę krizę. Vienas dalykų, galinčių privesti iki tokios krizės – nuolat patiriamas stresas, kurį suvaldyti vienam žmogui ilgainiui tampa per sunku. PLC „Panorama“ organizuojamo diskusijų ciklo „Ramių minčių paskaitos“ renginyje dalyvavęs psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad stresas yra natūrali organizmo reakcija, kurią reikia priimti. Anot jo, tam tikras streso lygis net suteikia žmogui energijos, bet ilgalaikis, varginantis stresas gali kenkti gyvenimo kokybei, o ilgainiui – ir sveikatai.

Dešimtą kartą iš eilės Viena paskelbta miestu, kuriame geriausiai gyventi. Austrijos sostinė yra vienas iš aštuonių Europos miestų, patekusių į dešimtuką. Atitinkamą reitingą sudarė amerikiečių konsultacinė bendrovė „Mercer“.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir būdas daugelį verčia skubėti, todėl vis mažiau laiko yra skiriama normaliam ir visaverčiam poilsiui bei miegui. Nustatyta, kad suaugęs žmogus privalo miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas. Tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai, t. y. mažiau nei septynias valandas. Jei tai trunka ilgiau kaip mėnesį, atsiranda nemiga, blogėja atmintis, atsiranda pirmieji nemalonūs senėjimo požymiai (oda nustoja švytėti, susiraukšlėja, atsirandatamsūs ratilai po akimis).

Mažėja manančiųjų, kad gyvenimas eina blogyn. Per mėnesį optimistų, tikinčių, kad gyvenimas eina geryn, padaugėjo 5 proc. - nuo 39 iki 44 proc. Tuo pačiu pesimistų irgi yra mažiau. Prieš mėnesį, kad gyvenimas ritasi į blogąją pusę, nurodė 60 proc. apklaustųjų, o šiuo metu šis skaičius siekia 55 proc.