Kuo daugiau cukraus – tuo saldesnis gyvenimas? Su šiuo teiginiu sutinka tikrai ne visi: spintelių lentynose vis dažniau cukrus pakeičiamas natūraliais maisto priedais, o pyragams skaninti renkamės džiovintus vaisius. Vis dėlto pabėgti nuo cukraus, atrodo, neįmanoma – daugybėje iš pirmo žvilgsnio nesaldžių produktų galima rasti gausybę cukraus.

Pasaulyje net 15 procentų besilaukiančių moterų nustatomas gestacinis diabetas – būklė, kurios metu nėščiosios organizme aptinkamas angliavandenių apykaitos sutrikimas. Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Mildos Jaržemskienės, nors liga paprastai neturi jai būdingų simptomų, gali pakenkti tiek būsimai mamai, tiek besiformuojančiam ir augančiam vaisiui. Dėl šios priežasties itin svarbi ankstyva diagnostika ir nėščiosios gyvenimo būdo pokyčiai.

Lietuvoje yra virš 7000 sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu, diagnozuojamo vaikystėje ar jauname amžiuje. Šios ligos sekimas ir pacientų priežiūra yra ypatingai svarbūs šeimai planuojant nėštumą. Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė Miglė Francaitė-Daugėlienė sako, kad geriausia, ką gali padaryti 1 tipo cukriniu diabetu serganti ir apie šeimą galvojanti moteris, tai atsakingai planuoti nėštumą ir jo metu bendradarbiauti su gydytojais.

Šiemet stipriai pagerėjo medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai namuose reikalingos paprastos ar išmaniosios insulino pompos, gali jas išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Be to, netrukus vaikams bus pradėtos kompensuoti ir insulino adatos.

Šią savaitę minint Pasaulinę diabeto dieną, būtina kalbėti ne tik apie cukrinio diabeto gydymo galimybes, bet ir paties paciento vaidmenį ligos gydyme. Diabeto mokytoja sako, kad daugelis sergančiųjų vis dar leidžiasi insuliną „iš akies“, nesikreipia į specialistus pagalbos ir vėliau sulaukia gyvybei grėsmingų pasekmių.

Nors Lietuvoje cukrinio diabeto paplitimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau sergančiųjų šia liga skaičius kasmet auga, rašoma vaistinės „Camelia“ pranešime spaudai. Jei 2001 m. cukriniu diabetu sirgo vienas iš 90 šalies gyventojų, tai 2015-aisiais – jau vienas iš 29. Lapkričio 14 d. minėdami Pasaulinę cukrinio diabeto dieną sveikatos priežiūros specialistai primena, kaip svarbu neignoruoti net ir menkiausių simptomų bei laiku kreiptis į specialistus.

Sausio 15 d., 13 val., į apklausą pas Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos vyriausiąją tyrėją liudytoju buvo iškviestas 42-ejų metų Alytuje gyvenantis vyriškis. Pareigūnei pradėjus pildyti apklausai būtinus dokumentus, vyriškis pasiskundė, kad jaučiasi blogai. Tyrėjai jis pasakė, kad serga diabetu ir kad jam būtinai reikia kažko saldaus.

Sulaukusi pacientų prašymų sumažinti diabetu sergantiems žmonėms reikalingo leidžiamo insulino kainą, bendrovė nuo sausio 11 d. visose šalies Eurovaistinėse atsisako vaisto prekybinio antkainio. Pacientams, kurie įsigyja leidžiamą insuliną, nereikės primokėti – dalį kainos kompensuoja valstybė, kitą dalį prisiima Eurovaistinė.  

Cukrinis diabetas, kuriuo serga apie 390 mln. pasaulio ir daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, dažnai neturi žymesnių klinikinių simptomų, tačiau negydomas gali rimtai pakenkti organizmui. Kokie veiksniai signalizuoja apie ligą ir kaip prireikus padėti šalia esančiam diabetikui?

Prastas regėjimas ar net aklumas, inkstų nepakankamumas, širdies ir kraujagyslių ligos, kojų amputacijos - pagrindinės cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos. Ar sergantieji apie jas žino ir dėl jų nerimauja? Kaip parodė Tarptautinės diabeto federacijos atlikta diabetu sergančiųjų apklausa, tik ketvirtadalis pacientų rimtai suvokia ligos keliamą grėsmę. Tuo tarpu komplikacija, kurios bijoma labiausiai - regėjimo blogėjimas ar net praradimas.