Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos kainuos 1,82 Eur (dabar – 1,70 Eur), individualių namų gyventojams – 1,79 Eur (dabar – 1,68 Eur), įmonėms – 1,85 Eur (dabar – 1,74 Eur) be PVM, už vieną kubinį metrą. 

Girionyse, Vilijampolėje ir Petrašiūnuose bus laikinai sustabdytas karšto vandens tiekimas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, jei teritorija, kurioje yra šachtinis šulinys ar gręžinys apsemta potvynio, šulinio ar gręžinio vanduo gali būti užterštas potvynio vandenyje esančiomis cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis. Todėl tokio vandens negalima gerti, vartoti maistui ruošti, praustis.

Sostinėje namų administratoriai ir bendrijos, atsakingi už karšto vandens sistemų priežiūrą daugiabučiuose, liepos 17–18 d. kviečiami atlikti terminę dezinfekciją. Šis metodas, kuomet bent valandai pakeliama karšto vandens temperatūra, padeda išvengti legioneliozės. Dezinfekcija bus efektyvi, jeigu administratorių nurodytu metu gyventojai atsuks karšto vandens čiaupus. Ne mažiau svarbu nuolat laikytis įprastų prevencijos taisyklių, primenama pranešime spaudai. 

Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė 2023 metų Europos Sąjungos šalių maudyklų vandens kokybės duomenis. Pagal šį vertinimą didžioji dauguma (85 proc.) Europos maudyklų atitinka aukščiausius ES kokybės standartus. 96 proc. visų oficialiai nustatytų ES maudyklų vandens kokybė atitiko minimalius kokybės standartus ir tik 1,5 proc. buvo įvertintos kaip prastos kokybės.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) informuoja, kad, gegužės 31 d. duomenimis, Lietuvos savivaldybėse jau įteisinti 1623 gręžiniai. Pasak LGT specialistų, šis skaičius parodo ir tai, kiek žmonės rūpinasi savo turtu, ir kiek – aplinka.

„Vilniaus vandenys“ informuoja, kad nuo liepos savo klientams taikys atnaujintus mėnesinio mokesčio įkainius. Bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos sumažės 3 euro centais (su PVM), tuo tarpu butų ir individualių namų gyventojai mokės 5 euro centais (su PVM) daugiau.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet organizuoja šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus.

Sodo augalų laistymo įranga gali būti ganėtinai įvairi. Kita vertus, kai kurie žmonės pagalbinių įrenginių apskritai neturi. Žinoma, jų poreikis priklauso nuo to, kiek gėrybių auginate. Nedidelio sodo laistymui gali pakakti vos vieno kibiro vandens. Kita vertus, didesnių problemų kyla tuomet, kai tenka pasirūpinti skirtingais daržais, augalais, vaismedžiais ir šiltnamiais. Tuomet vandenį semti kibirais iš šulinio ir nešioti iki reikalingos vietos gali būti pernelyg sudėtinga. Laimei, čia praverčia kokybiškas vandens siurblys laistymui. Visgi, jeigu apsisprendėte šį įsigyti, svarbu apsvarstyti kelis aspektus. Taigi, trumpai aptarkime, ką reikia žinoti prieš perkant vandens siurblį laistymui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. pasikeitus vandens tyrimų dėl nitritų ir nitratų tvarkai, nėščiosios ir asmenys, auginantys kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus, turi patys tiesiogiai kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys. Iki 2023 m. lapkričio 1 d. šachtinio šulinio geriamojo vandens tyrimą minėtoms gyventojų grupėms galėjo skirti šeimos gydytojas.