2020 m. prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija sukėlė suirutę medicinos įstaigose ir parodė silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas. Manoma, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti, todėl nuspręsta imtis esminių pokyčių.

Kauno klinikoms 2019 metai buvo neeiliniai: atlikta 500-oji inkstų transplantacija, o per tris paras atliktos net septynios sudėtingos organų transplantacijos. Keturiolikmetė Kamilė – viena iš laimingųjų, kuriai Kauno klinikose sėkmingai transplantuotas inkstas. „Dukra nuo mažens turėjo šlapimo pūslės funkcijos sutrikimą, o vaikystėje net du kartus sirgo šlapimo takų infekcija“, – pasakojimą pradeda Kamilės mama Irena.

Supermeno kostiumą vilkintis Matas po daugiau nei pusę metų trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose ir tik trumpų vizitų namuose ruošiasi vykti namo. Berniukas kartu su sese dvyne Urte pasaulį išvydo vos 23 nėštumo savaitę. „Viskas prasidėjo balandžio 25 dieną, kai atsibudusi pamačiau šiek tiek kraujo. Pasitarusios su mama nusprendėme palaukti, pažiūrėti, kas bus toliau, – prisiminė Mato mama Akvilė. – Vėliau prasidėjo tokie skausmai, kurių nebegalėjau kentėti. Atvykus į ligoninę, išgirdau, kad gresia persileidimas, todėl nieko nelaukiant išskubėjome į Kauno klinikas“.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė. Ši sudėtinga operacija išgelbėjo pacientą nuo kojos amputacijos ir suteikė viltį kitiems sudėtingomis kraujagyslių ligomis sergantiesiems. Iki šiol šuntavimo operacijos būdavo atliekamos panaudojant pačio paciento kraujagysles arba sintetinius kraujagyslių protezus. Tačiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai šių resursų neužtekdavo arba jie būdavo netinkami.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje oficialiai atidarytos modernios, šiuolaikinius standartus atitinkančios ir naujas gydymo galimybes siūlančios devynios operacinės, kuriose įdiegtos pažangiausios gydymo metodikos.

Daugelis žmonių, išgirdę ir pamatę greitai atvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, skuba trauktis iš kelio. Juk niekas nežino, ar tuo metu gydytojai jau kovoja dėl žmogaus gyvybės, ar dar tik skuba į įvykio vietą. Apie tai, kas tuo metu vyksta šiame automobilyje ir kaip jaučiasi sunkiausios būklės pačius mažiausius pacientus vežantis vairuotojas ir kartu vykstantys medikai (slaugytoja ir gydytojas neonatologas), kalbamės su vienu iš Kauno klinikų vairuotojų Kęstučiu Bagdonavičiumi bei Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja neonatologe Aurelija Juškevičiene.

Lapkričio 6 d. Kauno klinikose pradėtos pirmosios Lietuvoje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius. Šis stimuliatorius siųs elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padės sukontroliuoti epilepsijos priepuolius. 4 stimuliatorius pirmiesiems Kauno klinikų pacientams implantavo gydytojai neurochirurgai. Vėliau šiuos pacientus intensyviai prižiūrės gerai apmokyta gydytojų neurologų komanda.

Kauno klinikose gydomiems pacientams – džiugios naujienos. Siekiant užtikrinti kokybišką ir sveiką maistą ligoninėje, pakeista pacientų maitinimo sistema. Automatiniai maisto gaminimo katilai, nauja padėklinė sistema, maisto traukinukai, pasiekiantys kiekvieną skyrių, – tokia pirmoji šalyje moderni virtuvė ir nauji jos veikimo principai jau kelis mėnesius užtikrina sklandų sveikesnio maisto išdalinimą pacientams, rašoma pranešime spaudai.

Nepaisant balandį teismo paskelbto sprendimo, kad reikalavimai kaulų čiulpų transplantacijai diskriminuoja Kauno klinikas, ribojimų dar išlieka.

Tarptautinė Vilniaus Moterų Asociacija (International Women's Association of Vilnius) padovanojo Kauno klinikoms biopsinių adatų ir krūties žymeklių už daugiau nei 7000 Eur. Parama buvo surinkta organizuojant iškilmingą „Sužydėjusios vilties" (angl. „Blossom of Hope") vakarą Vilniuje ir Kauno klinikoms įteikta jau 9 kartą.