Atsižvelgusi į Seimo narių, moterų teises ginančių organizacijų ir sveikatos priežiūros specialistų siūlymus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakeitė cezario pjūvio operacijų atlikimo tvarką, kai šios operacijos atliekamos ne dėl medicininių priežasčių, o pačių gimdyvių pageidavimu. Nuo šiol cezario pjūvio operacijos galės būti atliekamos ir nesant santykinių indikacijų, tokių kaip anksčiau buvę gimdymo sutrikimai arba padidintos rizikos socialiniai faktoriai, o po procedūros kilusių komplikacijų gydymas bus apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta tvarka padės anksčiau atpažinti pogimdyminės depresijos požymius ir laiku suteikti pagalbą su emociniais sunkumais susidūrusios nėščiosioms bei neseniai pagimdžiusioms moterims. Profilaktinio apsilankymo metu gydytojas turės įvertinti pacientės emocinę būklę ir informuoti ją apie pagalbos galimybes.

Trijų mėnesių trukmės praktikai į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką atvykęs Kauno kolegijos studentas Brigimantas Kontrimas nori griauti nusistovėjusius stereotipus. Tai jau penktoji studento praktika ir sako per jas patyręs visko, nuo vertingų praktinių įgūdžių iki išvarymo iš gimdyklos.

Būsimoms mamos dažnai kyla daug klausimų apie gimdymą. Moterys nori būti jam pasiruošusios iš anksto, kad atėjus džiaugsmingai dienai, nerimo būtų kuo mažiau. Pandemijos metu kyla dar daugiau klausimų – ar gimdyvė ir ją lydintis asmuo privalo testuotis dėl COVID-19 ligos, ar naujagimis gali būti testuojamas, kaip reikėtų elgtis, kai prasideda gimdymas, o testo rezultatų dar nėra. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas pasakoja, kaip pasiruošti gimdymui ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį pandemijos laikotarpiu.

„Gimdymo metu labiausiai bijojau, kad per medikų dėvimus apsauginius kostiumus, kaukes, skydelius ir kas keturias valandas besikeičiančias pamainas neišgirsiu, ką man sako gydytojai ir nepadarysiu visko taip, kaip reikėtų“, – savo patirtimi dalinasi praėjusių metų gruodžio pradžioje Kauno klinikose dukrą pagimdžiusi Agnė Kalkienė. Jaunai moteriai prieš pat gimdymą buvo patvirtintas COVID-19 virusas, todėl viskas vyko kiek kitaip nei buvo planuota.

Nors gimdymas yra vienas gražiausių procesų gyvenime, tačiau po nėštumo tenka susitvarkyti ne tik su savo nauju gyvenimu ir emocine būkle, tačiau taip pat ir kūnu, kuriam reikia daugiau meilės ir svarbiausia – laiko.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nustatyta gimdymo namuose tvarka ir specialios taisyklės, kurių privalės laikytis ne tik moterys, norinčios gimdyti namuose, bet ir tokias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos bei jose dirbantys specialistai. Šios naujovės leis užtikrinti nėščiosios ir jos kūdikio saugumą, ko, deja, anksčiau ne visada pavykdavo užtikrinti, nes šalyje gimdymas namuose buvo nebuvo įteisintas.

Artėjant vaiko gimimui ne viena jauna šeima susiduria su gausybe klausimų. Dažniausi iš jų: kiek kainuos gimdymas, ar nereikės mokėti už vaiko sveikatos patikrą ir skiepus. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad visas gimdymo paslaugų ir vaiko sveikatos priežiūros išlaidas visiškai apmoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Svarbu, kad gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

Kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, gimdyti bus galima ir namuose.

Seimas pradeda svarstyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymą įteisinti gimdymus namuose, slaugytojams ir akušeriams suteikiant daugiau funkcijų bei atsakomybės, kad jie galėtų priimti gimdymus namuose, kai nėra grėsmės nei gimdyvės, nei naujagimio sveikatai.