Klaipėdos apygardos teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė ir jos direktorė V.A. pripažintos kaltomis dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Dėl to valstybei padaryta labai didelė turtinė žala. Jos taip pat nuteistos už siekimą išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, pateikiant klaidingus duomenis apie pajamas, turtą ir jo panaudojimą.

Uostamiesčio gyventojas ir jo motina siunčiami į teismą dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Atlikus turto tyrimą nustatyta, kad bendrai jie galėjo turėti turto, kuris, įtariama, negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, už beveik 730 tūkst. eurų.

Energetikos įmonės direktorius bus teisiamas dėl nusikalstamo bankroto bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo. Asmuo, galimai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir padarė daugiau nei 13 mln. eurų žalą kreditoriams.

Statybų ir rangos darbais užsiėmusios įmonės vadovas siunčiamas į teismą dėl galimai pasisavintų beveik 317 tūkst. eurų bendrovės lėšų. Jam pateikti kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei labai didelės vertės turto pasisavinimo.

Daugiau nei 415 tūkst. eurų bus pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybei. Toks sprendimas priimtas po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atlikto ikiteisminio tyrimo, kurį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, vadovaujant Kauno apygardos prokuratūrai, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo. Įtariama, kad 12 asmenų organizuota grupė per trejus metus galėjo legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, kurių suma siekia mažiausiai 1,67 mln. eurų. Atlikus daugiau nei 25 kratas sulaikyta 11 asmenų, jiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 str.).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ekspertai, analizuojantys praėjusiais metais dažniausiai fiksuotas pinigų plovimo tendencijas, pažymi, kad kuriami tokie nusikalstami veiklos modeliai, į kuriuos žmonės gali pakliūti to net neįtardami. Vienas tokių – vadinamieji pinigų mulai. FNTT specialistai paaiškina, kaip šią veiklą atpažinti ir nepakliūti į tokią pinigų plovimo schemą.

Elektroninių cigarečių pardavėjai įtariami nesumokėję per 800 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kauno mieste registruotos įmonės trys darbuotojai įtariami didelės vertės sukčiavimu ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba dėl greitųjų koronaviruso testų atliko kratas Sveikatos apsaugos ministerijoje, skelbia portalas „Delfi“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei užtikrinti valstybės finansų apsaugą, atliko odontologijos paslaugas teikiančių įmonių patikrinimus. Jie buvo vykdomi visoje Lietuvoje nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios.