Tiksli mūsų planetos vandens, dengiančio apie 70 proc. Žemės paviršiaus, kilmė mokslininkams vis dar yra paslaptis.
Dauguma tyrėjų mano, kad jis neatsirado tuo metu, kai susiformavo Žemė, o netrukus po to jį atgabeno su planeta susidūrę kosminiai kūnai, atkeliavę iš Saulės sistemos gilumos, rašo Lifeslittlemysteries.com. Tyrėjai spėja, kad bet kokius vandens telkinius, planetos paviršiuje susidariusius jai formuojantis prieš 4,5 mlrd. metų, būtų greičiausiai išgarinusi jauna, karšta Saulė. Tai reiškia, kad vanduo čia tikriausiai atkeliavo iš kažkur kitur. Vidinės planetos (Marsas, Merkurijus, Venera) taip pat buvo per karštos, kad jose Saulės sistemos formavimosi metu būtų vandens, tad vanduo pas mus atkeliavo ir ne iš jų.

Į Trakus sugrįžta galingos narų pajėgos. Apie 40 narų liepos 16-ąją, šeštadienį, švarins Galvės ežero dugną. Prie šios ekologiškos akcijos mielai prisijungė ir pasaulio dviračių sporto čempionė bei rekordininkė Simona Krupeckaitė.

30 metų besitęsiančiame žodžių kare dėl to, ar dinozaurus prieš 65 mln. metų išnaikino į Žemę atsitrenkęs kosminis kūnas, paleistas dar vienas šūvis.
Hipotezė teigia, kad dabartiniame Jukatano pusiasalyje Meksikoje nukrito asteroidas arba kometa, sukeldamas didžiulius gaisrus. Milijardai tonų vėjo nešiojamų pelenų ir dulkių užstojo Saulės šviesą ir sukėlė „atominę žiemą“, atvėsinusią planetą ir sunaikinusią augmeniją, nuo kurios dinozaurai tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė. Po daugiau kaip 150 mln. metų trukusio dinozaurų valdymo planetą paveldėjo mažesni gyviai, sugebantys išgyventi atšiauresnėmis sąlygomis, – žinduoliai ir skraidantys dinozaurų giminaičiai paukščiai.

Per metus šalyje 11,6 proc. punkto padidėjo perkančiųjų internetu arba internetinėse parduotuvėse.
Nors Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, tokių paslaugų tiekėjai sako, kad pirkimas internetu mūsų šalyje plėsis – per ateinančius metus jis gali pakilti dar 20 proc.

Šį savaitgalį bus minimos 78-osios Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą metinės. Tačiau Kaune jau beveik du dešimtmečius stovintis paminklas lakūnams – apleistas, o jo aplinka iki šiol nesutvarkyta. Kauno valdininkai sako greičiausiai jos nesutvarkysiantys ir šįmet, praneša LTV „Panorama“.
Paminklas Dariui ir Girėnui Ąžuolyne pastatytas prieš aštuoniolika metų. Jo autoriai tada planavo, kad netrukus bus sutvarkyta ir aplinka.
„Aišku, tas betonines sienutes numatyta nuardyti, nuardyti tos siurblinės pastatą, sulieti labiau šitą gatvę su Ažuolynu, kad daugiau žalumos būtų, atnaujinti nuotekų tinklus, atnaujinti apšvietimą, kuris čia jau nekoks išlikęs“, – teigė paminklo projekto vadovas Kęstutis Linkus.

Vienuolikmetis brazilas susilaukia didžiulio pasaulinio dėmesio dėl keisto gebėjimo savo kūnu pritraukti metalinius daiktus.
Šakutės, peiliai, šaukštai, žirklės ir netgi dideli prikaistuviai lengvai limpa prie Paolo Davido Amorimo.
Jaunuolį draugai net praminė Magnetiniu berniuku. Tuo tarpu šeimos gydytojas tik gūžčioja pečiais – per 30 metų darbo praktikos jis nėra matęs nieko panašaus. P. Davido tėvas sakėsi nusprendęs patikrinti sūnų tuomet, kai išgirdo apie panašų šešiamečio kroato Ivano Stoiljkovic sugebėjimą, rašo orange.co.uk.

Mergina kinė, juokais savo vaikinui pareiškusi ištekėsianti už jo tada, kai jis dėl jos nukeliaus 1000 mylių, gavo, ko norėjo.
Taip pajuokavo Ling Hsueh, 23 metų panelė, išgirdusi savo šešeriais metais vyresnio vaikino Liu Peiwen pasiūlymą tekėti. Prisiminusi vienos dainos žodžius, nusprendė papokštauti, per piršlybas savo būsimajam vyrui iškeldama tokią keistą sąlyga – įveikti daugiau nei 1600 km pėsčiomis. Škotų dueto „The Proclaimers“ dainos „I‘m Gonna Be (500 Miles)“, kuri taip patiko nuotakai, žodžiai skamba taip: „But I would walk 500 miles, and I would walk 500 more, just to be the man who walked a thousand miles, to fall down at your door“ („Bet aš nueičiau 500 mylių ir nueičiau dar 500, tik tam, kad tapčiau vaikinu, kuris perėjo tūkstantį mylių, kad pasiektų tavo duris“).

Tirpstantis Antarktidos ir Grenlandijos ledas didina vandenynų tūrį/focus.ua nuotr.

Žemė ties pusiauju sustorėjo, o dėl to, anot mokslininkų, kaltas pasaulinis klimato šiltėjimas ir tirpstantys ledynai, rašo britų „Daily Mail“.
Tirpstantis Antarktidos ir Grenlandijos ledas didina vandenynų tūrį, o jų papildomas vanduo traukiamas lik pusiaujo, taip padidindamas plačiausios mūsų planetos dalies apimtį, tvirtina mokslininkai.

Po įvairias pasaulio galerijas keliaujantys Danijos menininkai šįkart užsuko į Palangą, kur pristato pastarųjų metų tapybos ir keramikos darbus.
Dažniausiai tapantis aliejiniais dažais Peteris Lundbergas į Palangą atvežė darbų ciklą „Atidesnis žvilgsnis į pasaulį priešais“. Septynerius metus šia tema kuriantis dailininkas kviečia žmones atidžiau žvelgti į supantį pasaulį. Drąsūs spalvų potėpiai darbams tarsi įkvepia gyvasties. „Mano darbai yra labai spalvingi. Jie tikrai kitokių spalvų nei daugelis Lietuvos tapybos darbų. Man įdomu, kaip žmonės juos priims čia. Danijoje jie patinka“, – kalbėjo menininkas.

Palangoje apsilankę bei observatorijos pastatą apžiūrėję bendrovės „IDD“ atstovai konstatavo, kad esamas bokšto kupolas yra pasenęs, ir norint čia įrengti teleskopą, Palangai teks imtis rimto remonto arba esamą kupolą keisti nauju. Antrasis variantas, specialistų teigimu, kurortui atsieitų pigiau.
„IDD“ vadovas Dalius Aleksandravičius bei projektų vadovas Martynas Laužikas ketvirtadienį kartu su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi lankėsi Pradinėje mokykloje įrengtos observatorijos bokšte bei įvertino jo būklę. Po apžiūros konstatuota – patalpos yra kur kas rimtesnė problema, nei rūpestis, kur ir už kokią sumą įsigyti bei įrengti teleskopą. „Pats kupolas pastatytas teisingai, tačiau jo būklė kelia abejonių“, - sakė D. Aleksandravičius.