Kiekvienas pacientas Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa pacientų priemokų suma sumažėjo kone dvigubai. Tačiau vis dar kyla klausimų, kodėl kai kurie gyventojai už kompensuojamuosius vaistus primoka daugiau nei kiti ir ką daryti, jei nori vaistinėje sutaupyti?

Dar visai neseniai Lietuvoje receptinius vaistus buvo galima įsigyti tik nuvykus į vaistinę, tačiau dabar gyventojai turi ir kitą galimybę – juos pirkti nuotoliu. Nuo 2022-ųjų vasaros atsiradusi alternatyva sparčiai populiarėja, nes pacientams leidžia išvengti eilių, lengviau palyginti kainas ir įsigyti reikiamų receptinių vaistų neišeinant iš namų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėja Kristina Povilaitienė pastebi, kad toks vaistų įsigijimo būdas tampa svarbia sveikatos priežiūros sistemos dalimi, gerinančia jų prieinamumą pacientams.

Sutartis su ligonių kasa sudariusios vaistinės turėtų pasirūpinti, kad pacientams visada būtų prieinami tam tikri būtiniausi kompensuojamieji vaistai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) užtikrina, kad šiuos vaistus galima būtų įsigyti su mažiausia priemoka arba už juos visai nereikėtų mokėti. VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė paaiškina, kaip pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad gydymas vaistais būtų ne tik veiksmingas, bet ir prieinamas.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti vaistai, skirti cistinei fibrozei gydyti. Šiuos kompensuojamuosius vaistus gydytojui paskyrus pacientai galės įsigyti vaistinėse nuo spalio 7 dienos.

Sloga ir sinusitas – tai dažnos peršalimo ar alergijų bei bakterijų sukeltos būklės, kurios sukelia nemalonų nosies užgulimą, sekreto iššsiskyrimą, galvos skausmą ir bendrą organizmo diskomfortą. Daug žmonių, norėdami išvengti cheminių preparatų, ieško natūralių būdų, kaip palengvinti simptomus ir užkirsti kelią nosies gleivinės ligoms. Bet ar šie liaudiški vaistai nuo slogos iš tiesų veiksmingi?

Rugpjūčio pabaigoje įsigaliojusiame papildytame būtinų turėti vaistų sąraše įrašyta net 167 pavadinimų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų, kurių priemoka yra mažiausia. Šių vaistų pacientams vaistinėje prireikia dažniausiai.

Ant vaistų ir maisto papildų ar vitaminų būna nurodyta, nuo kokio amžiaus juos galima vartoti. Tačiau neretai viešoje erdvėje kyla klausimas, ar būtina griežtai tuo vadovautis ir kas atsitiks, jei į nurodytą amžiaus cenzą bus pažiūrėta neatsakingai. Vaistininkai pabrėžia, kad tai griežtai draudžiama, nes tiek vaistų, tiek maisto papildų ar vitaminų kompleksų veikliosios medžiagos yra normuojamos atsižvelgiant į žmogaus amžių, tad šį faktą ignoruojant, jų galima ir pavojingai perdozuoti.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtraukti 2035 vaistiniai preparatai, priklausantys 853 vaistų grupėms.

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir jau netrukus vaistus, išrašytus Lietuvoje, bus galima įsigyti ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Šis sprendimas yra gera žinia pacientams, taip pat džiugina ir medicinos ekspertus. Tačiau į kokius svarbius aspektus turime atsižvelgti prieš pasirinkdami konsultacijos su mediku būdą?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad pacientai gali įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) tik patvirtinę savo tapatybę. Todėl keliaujant į vaistinę reikėtų nepamiršti paso arba asmens tapatybės kortelės.