Smulkūs kroviniai – tai įvairūs prekių ir daiktų siuntiniai, kurių dydis ir svoris nėra labai didelis, tačiau jų pervežimas reikalauja kruopštumo ir tikslumo. Nors jie yra mažesni nei dideli kroviniai, smulkūs kroviniai turi savo specifiką ir reikalauja tinkamos logistikos, kad pasiektų tikslą saugiai ir laiku. Šiame tekste aptarsime, kaip vyksta smulkių krovinių pervežimas, kokie yra pagrindiniai aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, ir kokios paslaugos gali padėti užtikrinti sklandų procesą.

Krovinių gabenimas jūra yra viena seniausių ir patikimiausių tarptautinės prekybos formų, kuri vis dar išlieka esminiu pasaulio ekonomikos komponentu. Šis procesas yra sudėtingas ir apima daug skirtingų aspektų, kurių kiekvienas turi būti tinkamai valdomas, siekiant užtikrinti sėkmingą ir efektyvų prekių pristatymą. Sėkmingam krovinių gabenimui jūra yra būtini pagrindiniai elementai: stipri logistikos įmonių pagalba ir, be abejo, profesionalūs ir patyrę darbuotojai.

Pristatymo transporto priemonės ir sunkvežimiai jau daugelį metų yra naudojami žaliavoms ir gatavoms prekėms pristatyti tarp rangovų. Šis srautas reikalingas laisvai gamybai, prekybai ir logistikai. Tai vienas pagrindinių laisvosios rinkos veiksnių. Kelių transportą renkasi tiek mažos ir vidutinės įmonės, tiek didelės korporacijos iš daugybės skirtingų pramonės šakų. Turtingas vietinių, valstybinių kelių ir greitkelių tinklas bei gerai išvystytas sunkvežimių ekspedijavimas – tai veiksniai, dėl kurių šis sprendimas labai išpopuliarėjo.

Krovinių pervežimas atlieka lemiamą vaidmenį pasaulinėje ekonomikoje, palengvindamas prekių judėjimą nuo gamintojų iki vartotojų. Tačiau yra pagrindinės krovinių pervežimo ypatybės, kurios turi įtakos logistikai.

Dėl itin sparčiai populiarėjančių įvairių buitinių ir pramoninių elektronikos prietaisų Europos ir tuo pačiu Lietuvos keliuose kasdien keliauja vis daugiau įvairių kategorijų pavojingų krovinių (ADR), kurie, nesilaikant reikalavimų, gali sukelti itin skaudžių pasekmių. Todėl tiek draudikai, tiek teisininkai atkreipia įvairius pavojingus krovinius siunčiančių verslų ir siuntų bendrovių dėmesį į kuo atsakingesnį jų vertinimą ir transportavimą, mat į reikalavimus numojus ranka gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė.

Pernai Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta sudarė 46,58 mln. tonų.

Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste perkrauta 2,4 proc. daugiau krovinių nei pernai tuo pačiu metu - auganti krovos apyvarta nuteikia optimistiškai, tačiau tiek uosto, tiek krovos kompanijų vadovai pripažįsta, kad nerimą kelia aštrėjanti gretimų uostų konkurencija - vis dėlto pagrindinio konkurento - Rygos uosto - Klaipėdai kol kas aplenkti nepavyko, rašo „Verslo žinios".

Baltarusijai atsisakius papildomų fitosanitarinių reikalavimų vežamoms prekėms kroviniai pasienyje nestrigs, tikina Žemės ūkio ministerija.

Atsiradus duomenų, kad per Lietuvą gabenami Astravo atominės elektrinės (AE) statybai skirti kroviniai, Lietuvos žaliųjų partija ragina neišduoti leidimų jų gabenimui. Žalieji taip pat iš Susisiekimo ministerijos reikalauja pasiaiškinimo.

Lietuvos žaliųjų partija išreiškė susirūpinimą, kad galimai pavojingi Astravo atominės elektrinės komponentai bet kuriuo metu gali kirsti Lietuvos sieną.

Dalį Klaipėdos uosto sukaustęs ledas apsunkina uosto darbą – laivai prie krantinių švartuojami triskart ilgiau nei įprastai.