Ar žinojote, kad rankų plovimo įprotis masiškai paplito tik XX a. pradžioje – po to, kai mokslininkai įrodė mikrobų egzistavimą? Šiandien higiena ne tik tapo mūsų kasdienybės pamatu, bet ir tylia socialine norma. Vos pažvelgę į žmogaus namus ar darbo vietą, galime nuspėti ne tik jo gyvenimo būdą, bet ir požiūrį į sveikatą, atsakomybę, net ekologiją.

Nuo nedrąsių klausimų, iki siekio žinoti viską, nuo savadarbių priemonių naudotų per menstruacijas, iki patogių paketų, tamponų ir taurelių – taip keitėsi požiūris į moterų higieną. Vis dėlto „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad kalbėti apie tai daliai žmonių vis dar atrodo tabu.

Šią savaitę VMVT uždraudė Kelmės rajono Pakražančio gimnazijos bufeto (Centro g. 12, Grinių k.), kuriame buvo prekiaujama maisto produktais ir gėrimais, veiklą, rašo vmvt.lt.

Nustačius higienos normas viršijantį bakterijų kiekį vandenyje, rekomenduojama nesimaudyti antrajame Kauno marių paplūdimyje.

Ant kas šešto brito mobiliojo telefono galima rasti e. coli bakterijos pėdsakų, mat žmonės per aplaidžiai žiūri į rankų plovimą.
Devyni iš dešimties telefonų padengti kokiomis nors bakterijomis, tarp jų – E. coli, nuo kurios birželį Vokietijoje mirė keliolika žmonių, bei auksinių stafilokokų.

Apklausos rezultatai rodo, kad prancūzai ir šveicarai kojines keičia rečiau nei vokiečiai ar britai, praneša AFP.
Šveicarijos kojinių gamintoja „Blacksocks“ išsiaiškino, kad tik 66 proc. prancūzų vyrų kojines keičia kiekvieną dieną. O švarią porą kasdien maunasi vos 7 iš dešimties šveicarų.