Vatikanas pirmą kartą paviešins šimtą istoriškai svarbių slaptųjų archyvų dokumentų, kurie bus eksponuojami parodoje Romoje.
Ypač saugiame požeminiame bunkeryje ir Vatikano rūmuose daugiau nei 80 kilometrų lentynose saugomi slapti dokumentai saugyklas paliks pirmą ir tikriausiai vienintelį kartą, praneša Lietuvos radijas.

Pasaulio kybartiečių draugija ir Kybartų seniūnija susirūpino niokojama Virbalio geležinkelio stoties senąja elektrine.

Statyta prieš daugiau nei pusantro šimto metų, dar caro laikais, elektrinė priklauso geležinkelininkams, todėl baiminamasi, kad ši sugrius, praneša Lietuvos radijas.

Marijampolėje, Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, penktadienį bus atidaryta nauja paroda bei pristatytas Prezidento artimųjų atsiminimų leidinys.

Taip bus minimos Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus 145 gimimo metinės.

Zaporožjės (Ukraina) gyventojas Sergejus Pjenkovas žvejodamas Dnepre ištraukė iš šios upės dugno senutėlį kardą.

Kardas buvo pakeltas iš daugiau kaip 20 metrų gilumo, rašo lenta.ru, remdamasi Ukrainos žiniasklaida. Vėliau jis perduotas muziejui.

Ukrainos specialistai mano, kad žvejo „laimikis“ pagamintas X amžiuje.

Lietuvos archyvams – 90-mt. Veiklos pradžioje dokumentai kilo į keletą dešimčių kambarių, dabar jų krūva nusidriektų 130 kilometrų.
23 dideli kambariai, 2 tuneliai, iš viso daugiau kaip 2000 kvadratinių metrų ploto patalpos – tiek užėmė pirmasis Lietuvos Centralinis valstybės archyvas, įkurtas VII forte Kaune, praneša LTV „Panorama“.

Mokslas ir moterys prieš du šimtus metų Lietuvoje buvo sunkiai suderinamos priešingybės tiek plačiojoje visuomenėje, tiek akademinėje erdvėje. Tuo metu, kai Vakarų Europoje jau pasitaikydavo aukštojo mokslo siekiančių merginų, Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė iš garbės nare norinčios tapti moters vis dar reikalavo kūniškų, o ne proto savybių.

Sukanka 60 metų nuo 1951 metų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų. Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti surengtas iškilmingas minėjimas.

Šie metai paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Jas pagerbiant, Kėdainių rajone šiandien atidengtas memorialas.

Per antrąjį pasaulinį karą nuo nacių ir jų talkininkų rankos žuvo apie 6 milijonus Europos žydų – Lietuvoje buvo sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė.

1941-ųjų rugpjūtį Daukšių kaime naciai sunaikino Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų bendruomenes – iš viso per du tūkstančius žmonių.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną Aukštuosiuose Paneriuose pagerbti holokausto aukų susirinko šimtai žmonių.

Prieš 70 metų Panerių miškuose buvo sunaikintas Vilniaus getas.

Vilniaus Antakalnio kapinėse rugsėjo 22 dieną pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio Antono Schmido atminimas.
„Šis nacių Vokietijos kariuomenėje tarnavęs austras išdrįso nepaklusti beprotiškiems įsakymams, ir  gelbėdamas šimtus mirčiai pasmerktų žydų, jis buvo pasmerktas mirčiai pats“, - sakė ceremonijoje dalyvavusi užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė.