Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad nuo praėjusio pavasario pradžios iki dabar Lietuvoje yra sumedžiota apie 66 proc. šernų. Gera žinia jis laiko tai, kad naujų afrikinio kiaulių maro židinių neatsirado ir kol kas maras neplinta.

„Iškirsti daugiau kaip tris hektarus pušyno nacionaliniame parke – didžiulis nusikaltimas gamtai. Ir už jį piktavaliai turi būti nubausti visu griežtumu“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apie įžūlų neteisėtą kirtimą, nustatytą Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančio privataus miško valdoje.

Ketvirtadienį, kovo 20 d., Žemaitijos nacionalinio parko (NP) direkcija rengia projekto „Ežerai ateičiai“ baigiamąją konferenciją „Subalansuotas ežerų teritorijų valdymas“, kuri dvi dienas vyks Paplatelės kaime Plungės rajone.

Visoje šalyje prasideda lydekų neršto apsaugos akcija „Lydeka-2014“. Jos tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti šių žuvų išteklius.

Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai parengė potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius. Nustatyta, kad dažniausia užliejimų priežastis - ledų sangrūdos. Žvelgiant į potvynių žemėlapį, akivaizdu - pajūryje bei pamario krašte visur žymima didelė sangrūdų lemiamų potvynių tikimybė.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis triskart padidino žalos aplinkai, padarytos deginant žolę, atlyginimo įkainius. Tai numato ministro patvirtinta žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio objektus, skaičiavimo metodika.

Nuo ketvirtadienio gyventojai apie deginamą žolę, brakonieriavimo atvejus ar kitus aplinkosaugos pažeidimus budintiems aplinkosaugininkams galės pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112. Tokia galimybė įtvirtinta Aplinkos apsaugos agentūrai ir Bendrajam pagalbos centrui (BPC) trečiadienį pasirašius bendradarbiavimo sutartį.

Šią savaitę Dubysoje ties Plembergo kaimu (Raseinių r. sav., Ariogalos sen.) pradėti darbai padės šiame upės ruože likviduoti po pernykščio pavasarinio potvynio susidariusią kritinę padėtį.

Veprių kraštas (Ukmergės r.), pasirodo, garsus ne tik kalvarijomis ar plaukiančiomis ežero salomis. Jis žymus ir tuo, kad prieš 165 milijonus metų Juros periode čia nukrito meteoritas ir išmušė kraterį. Tai vienas iš keturių šiuo metu mokslininkų žinomų ir patvirtintų Juros periodo kraterių.

Nors vandens telkiniai – visų Lietuvos žmonių turtas, jų pakrantės neretai žmogui lieka nepasiekiamos. Nuo 2013 m. iki šiol patikrinti beveik 700 vandens telkinių. Per 30 pažeidėjų jau pašalino tvoras ir ėmė paisyti nustatytų pakrančių apsaugos juostų.