Sekmadienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos buvo sausos, tik vietomis su drėgnais kelių ruožais. Vilniaus apskrityje rytą tvyrojo rūkas, matomumas buvo sumažėjęs ir vietomis siekė iki 180 metrų, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Po šilto savaitgalio pamažu ateis orų permainos - artėjant savaitės viduriui orai po truputį vės, bus gaivesni, sako sinoptikai.

Vaisių ir daržovių skonis vasarą – pats ryškiausias. Todėl tikri virtuvės meistrai žino, kaip išsaugoti geriausius gastronominius vasaros prisiminimus. Būtent vasarą parduodama daugiausia konservavimui ir marinavimui skirtų prekių – įvairių dydžių stiklainių ir dangtelių, džiovyklių, koštuvų ir kitų įrankių.

Liepos 23 dieną buvo atlikti Vilniaus rajono paplūdimių smėlio ir maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Tikrinamos buvo šios vietos: Ilgučio, Gėlos, Asvejos, Vilnojos, Minkelių, Riešės ir Elniakampio ežerai ir Prūdiškių tvenkinys.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys šią savaitę nustatytas Alytaus rajono Simno seniūnijos ūkyje, kur buvo auginamos 3 kiaulės, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos (VMVT) tarnyba.

Europą alinant antrai ypač didelio karščio bangai, prognozuojami nauji karščio rekordai.

Įsibėgėjęs šviežių daržovių sezonas kaip visuomet pažeria visą paletę pasirinkimų: daržo gėrybes galima rinktis ir pagal spalvą, ir pagal skonį, ir pagal naudingąsias savybes. Metai iš metų lyderių pozicijų neužleidžia trumpavaisiai agurkai – vos pasirodo šviežias derlius, pirkėjai suskumba pirkti ir mėgautis šia daržove. Anot mitybos specialistų, agurkai yra tiesiog idealus pasirinkimas, praturtinantis organizmą visa gausybe naudingųjų medžiagų.

Praėjus kelioms savaitėms po birželio pabaigoje tvyrojusios karščio bangos, Europos gyventojų vėl laukia alinanti kaitra. Vokiečių klimato ekspertas Mojibas Latifas įspėja, kad toks karščio bangų dažnumas „nebėra normalus“.

Savaitės pradžia šalyje bus nerami.

Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės – jei nesuvienysime jėgų kovoje su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.