Skandinavijoje puikiai pasiteisinusi praktika atkeliavo į Lietuvą. Ne po vieną, o dešimtis užstato pakuočių iškart galintis priimti ir nuskaityti „Tomra R1“ taromatas trečiadienį ėmė veikti Vilniuje, prie prekybos centro „Rimi Šiaurės miestelis“ Žirmūnuose, skelbiama pranešime spaudai.

Per beveik šešerius metus, kai Lietuvoje veikia užstato sistema, gyventojai grąžino per 3,4 mlrd. vienkartinių pakuočių. Sistema naudojasi 9 iš 10 žmonių ir absoliuti dauguma sutinka, kad grąžinti tuščią tarą yra paprasta, o retkarčiais nutinkantys nesklandumai – lengvai įveikiami.

2 mlrd. – tiek vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje, grąžino Lietuvos gyventojai. Nuo 2016 m. vasario veikianti užstato sistema kasmet surenka vis daugiau pakuočių, tad jei pirmąjį milijardą Lietuvos gyventojai sunešė per 24 mėnesius, tai antrajam milijardui prireikė 20 mėn.

Pernai atnaujintą pakuočių užstato sistemą administruojanti viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius" svarsto apie galimybę padidinti taros surinkimo tarifus gamintojams bei importuotojams ir padidinti patį pakuotės užstatą gyventojams, rašo „Verslo žinios".

Ateityje į užstato sistemą planuojama įtraukti dar daugiau pakuočių ir taros - ne tik visų rūšių alkoholio, bet ir gaiviųjų gėrimų, ne tik stiklinę, plastikinę, metalinę tarą, bet ir vadinamuosius tetrapakus - kartonines gėrimų pakuotes, praneša portalas delfi.lt.

Lietuva pradėjo veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Nuo šiol gyventojai, pirkdami metalinę, stiklinę ir plastikinę tarą, pažymėtą užstato ženklu, parduotuvėje paliks 10 ct. vertės užstatą, kuris bus grąžinamas, kai pirkėjas priduos pakuotę. Tokiu pačiu principu šalyje veikia daugkartinių gėrimų pakuočių – stiklinių alaus ir giros butelių – sistema. Kita gyventojų laukianti naujovė – modernūs taromatai, kuriais tikimasi surinkti apie 85 proc. pakuočių.