Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje.

Nuo seno lietuvių mėgstama beržų sula išgyvena renesansą – vietos ūkininkai skaičiuoja gerokai augančią paklausą, o kartu ir išaugsiančias pajamas. Ekologiškos ir natūralios mitybos tendencijos padiktavo verslo kryptį ir Lietuvos maisto pramonei – produktų gamyboje naudoti beržų sulą, išgautą išskirtinai tik iš Lietuvoje augančių beržų. Ūkininkas Ritas Kvietkus sako šiemet turintis užsakymą išgauti 50 tonų beržų sulos ledų gamybai – tai didžiausias jo ūkyje užsakytas kiekis. Produktai su Lietuvos ūkyje išgauta ekologiška beržų sula, planuojama, keliaus ir už Atlanto – į saulėtąją Kaliforniją.

Vėluojantis pavasaris savaite kita vėliau šiemet leis pasimėgauti ir sula – pačios gamtos sukurtu natūraliu energiniu gėrimu, grąžinsiančiu jėgas į per žiemą pavargusius mūsų kūnus. Tačiau artėjant sulotekio metui, daugeliui jos mėgėjų kasmet kyla tie patys klausimai: ar sulos išgavimas nekenkia medžiui, kokio diametro ir gylio įgrąžą gręžti, kaip vėliau apdoroti žaizdą, galiausiai - ar reikia kieno nors prašyti leidimo, norint prisileisti sulos, jei nuosavo beržo neturi?

Jau prasidėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų.

Sula šiemet pradėjo bėgti vasario pradžioje, tad ja bus galima mėgautis ilgiau nei įprasta. Beje, pagal sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara, jei teka daug – bus lietinga, jei mažai – sausa. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, ką būtina žinoti sulos mėgėjams.