Pavasarinei saulei nedrąsiai pašildžius žemę, iš po nukritusių lapų, atšokusios medžių žievės, daugiamečių žolių kerelių ir ypač – namų kerčių – jau išlenda viena kita boružė. „Manoma, kad ir „dievo karvytės“ vardą šie vabaliukai gavo todėl, kad anksti pavasarį jų atsirasdavo bažnyčiose, kur saulutei pašildžius jos pabusdavo iš žiemos miego, ropinėdavo ant palangių ir skraidydavo. O žmonės galvodavo, kad Dievas jas atsiuntęs gelbėti pasėlius nuo kenkėjų“, – apie lietuvių gerbiamas, mūsų daržus ir sodus saugančias, ryškiomis spalvomis akį traukiančias boružes pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslininkas dr. Vytautas Tamutis.

Lenkijoje tęsiasi azijietiškų boružių „invazija“ - šiuo metu prasideda masinė jų migracija. Pasak Vroclavo gamtos mokslų universiteto dr. Grzegorzo Zalesno, jų išskyros gali sukelti alergiją.