Remdamasis kitų šalių patirtimi atnaujinant ugdymo turinį EBPO programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ ekspertas, Sidnėjaus universiteto daktaras Filas Lambertas (Phil Lambert) akcentavo, kad Lietuvoje bendrojo ugdymo programose daug dėmesio skiriama moksleivių raštingumui, kritiniam mąstymui, pagarbai bei atsakomybei ugdyti, bet yra kur pasitempti, skiriant deramą dėmesį vaikų kūrybiškumui, verslumui, finansiniam raštingumui, empatijai ugdyti.
„Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva per daug orientuota į žinojimo suteikimą, o ne į praktinį žinių panaudojimą, per menka tarpdisciplininių ryšių raiška“, – teigė ilgametę patirtį konsultuojant nacionalinį ugdymo turinį atnaujinančių šalių atstovus EBPO ekspertas. Filas Lambertas savo pranešime sveikino pasirinktą Lietuvos ugdymo atnaujinimo kryptį, kuri atspindi ir kitų šalių šiuo metu vykdomas pertvarkas.
Kaip sakė siūlymus dėl bendrojo ugdymo turinio kaitos pristatęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, šiais mokslo metais pradedamų atnaujinti programų apimtis mažės, jos bus konkretesnės, disciplinos stipriau susietos tarpusavyje.
Mokinių ugdymas bus labiau individualizuojamas, mokyklos taps savarankiškesnės – joms bus leista pasirengti nuo 10 iki 30 proc. savo unikalaus ugdymo turinio, dabartinė mokinių vertinimo sistema keisis į kaupiamąjį balą, didesnį svorį įgaus ir neformaliuoju būdu įgytos mokinio kompetencijos. Mažės standartizuotų testų.
Bendrosios ugdymo programos bus skaitmeninės, patogios naudotis, susietos su el. ištekliais, užduočių banku. Kad būtų parankiau mokytojams, bus pateikti mokinių kompetencijų (kritinis mąstymas, socialiniai ir emociniai gebėjimai ir kt.) aprašai, aiškūs ir suprantami pasiekimų lygių aprašymai, atskleistos įvairių disciplinų integravimo galimybės.
Atnaujinant ugdymo turinį siekiama, kad ugdymas atlieptų kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes, o mokinių pasiekimai tarptautiniame PISA tyrime pagerėtų bent 10 proc., kad trečdaliu sumažėtų atotrūkis tarp mokinių pasiekimų, mokiniai mokykloje įgytų šiuolaikinių kompetencijų, būtų raštingi įvairiose srityse.
Lietuva ugdymo turinio atnaujinimui pradėjo ruoštis nuo 2016 metų. Kiek vėliau negu Latvija, kuri tais pačiais metais pradėjo įgyvendinti penkerių metų trukmės ES lėšomis finansuojamą projektą Latvijos mokyklų ugdymo turiniui atnaujinti. Tam skiriama beveik 14 mln. eurų. Lietuva nuo 2018 metų gegužės ugdymo turiniui atnaujinti planuoja pasitelkti bemaž perpus mažesnę - 7,8 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų sumą.
Numatoma, kad 2019–2020 mokslo metais atnaujintų bendrojo ugdymo programų projektas bus išbandomas dalyje mokyklų, o nuo 2022 m. rugsėjo jos pradedamos įgyvendinti visose mokyklose.
Atnaujinant ugdymo turinį laikomasi jau priimtų valstybinės reikšmės susitarimų, kur link turėtų judėti Lietuvos švietimo ateitis. Tad atsižvelgiama į kertinius Lietuvos švietimo dokumentus: ugdymo turinio atnaujinimo kompasą – Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, Valstybinę švietimo 2013–2022 m. strategiją, Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires, Geros mokyklos koncepciją, kuri akcentuoja personalizuoto, orientuoto į individualybę ugdymo poreikį, mokymo būdų ir formų įvairovę, pirmenybę teikiant ne žinioms, o gebėjimams.
Pagal ŠMM inf.