Kairuoliškų pažiūrų interneto vartotojai sužinoję apie šį žiaurų nusikaltimą triumfavo. Jokių refleksijų ar apgailestavimo, veikiau prastai slepiamas džiaugsmas. Džiaugsmą reiškiančiųjų argumentai buvo paprasti, nesudėtingi ir primityvūs, atitinkantys jų protų lygį. Štai vienas pavyzdžių: jis mirė, nes buvo „smurtinių pažiūrų“. Taigi suprask, jis to nusipelnė. Jis to nusipelnė, nes „skleidė neapykantos kalbas“, buvo „nežmoniškų“, „diskriminacinių“ pažiūrų. Nužudytasis „diskriminuodavo“ ypač dėl lyties, seksualinės orientacijos ir apskritai buvo mizoginas. Bendrais žodžiais čia cituoju Lenkijoje veikiančios partijos „Nowa Lewica“ (Naujoji kairė) atstovo spaudai Lukašo Michniko (Łukasz Michnik) argumentus. Jis apkaltino dešiniuosius Kirko mirties politizavimu ir „teisės neapkęsti“ gynimu. Tiesa, Michnikas pripažino, kad „Kirko pažiūros nepateisina užpuolimo, o jo vykdytojas turi būti griežtai nubaustas“, bet tik tiek tesugebėjo pasakyti. Po to sekė ilgas, tam tikra prasme nužudymą pateisinančių, Kirko nusižengimų ir „nežmoniškų“ jo pažiūrų sąrašas pradedant tuo, kad jis nesutiktų, jog jo nepilnametė dukra darytųsi abortą, jei būtų išprievartauta, per besąlygiška teisę nešiotis ginklą (nepaisant pasikartojančių tragiškų šaudynių) ir baigiant jo nežmoniškomis pažiūromis dėl moterų. Mat Kirkas kartą politiškai nekorektiškai pastebėjo, neva, jo nuomone, moterys turėtų likti namuose ir auginti vaikus, o ne eiti dirbti. Jų darbas yra patarnauti vyrams. Žinoma, tai buvo silpna. Tačiau Michniko nuomone, toleruodami tokius pareiškimus, dešinieji „gina teisę neapkęsti“. O kokią teisę gina kairieji, klausiu, kai įvairaus plauko jų aktyvistai-aktyvistės ir kiti genderiniai koordinatoriai skelbia absurdiškas teorijas apie žmogaus lytis ir siunčia į „vaivorikštines“ klinikas pas chirurgus mėsininkus mažus vaikus, kurie buvo įtikinti, kad jiems reikia keisti lytį, nes nesijaučia gerai savo kūne? Jie suluošina vaikus visam gyvenimui, atimdami iš jų tėvų net teisę sužinoti apie daktaro Mengele pobūdžio operacijas.
Be to, pagrindinis skirtumas tarp Kirko ir kairiųjų fanatikų buvo tas, kad jis lankydavosi universitetuose be šautuvo rankoje ir kulkų su išgraviruotais LGBT šūkiais kišenėse. Lankydavosi su jaunatvišku entuziazmu, norėdamas diskutuoti ir įtikinėti savo oponentus savo tiesa argumentais, kurie ne visada būdavo tikslūs. Tačiau kairuoliškų pažiūrų jaunimas yra toks pat „tolerantiškas“ kaip anekdote minimas raudonarmietis, kuris jo proletariškam broliui paprašius cigaretės, metė į jį akmenį, o juk galėjo ir iz pisoletika strielnut’ (galėjo tiesiog nušauti).
Nepratusi ginčytis argumentais. Netgi bijo tokių diskusijų, nes po jų gėda būtų net pažvelgti į „TikToką“. Mat jų indoktrinuotų protų argumentai yra tokie infantilūs, juokingi ir nemokšiški, kad tiesiog prašo būti paversti memais, kurių pašaipumas bado kairuolius taip, kaip įsiutusi antilopė gnu bado ją užpuolusį plėšrųjį katiną.
Trumpai tariant, krikščionių konservatoriaus argumentai, palyginti su apsėstų Che Guevaros garbintojų aktyvistų argumentais, skamba kaip Beethoveno sonatos prastų roko grupių triukšmo fone. Žudiko kulka pataikė į Kirką, kai jis Oremo universiteto kieme susirinkusiems žmonėms pasakojo apie pastarųjų savaičių Jungtines Valstijas sukrėtusius žiaurias žmogžudystes. Vienas tokių pavyzdžių buvo makabriškas prieglobsčio nuo karo savo šalyje už Atlanto ieškojusios jaunos ukrainietės Irinos Zaruckos nužudymas. Ji žuvo žiauria mirtimi nuo juodaodžio recidyvisto rankų, be jokios priežasties subadžiusio ją peiliu metro vagone. Recidivistas, kurį politiškai korektiški teisėjai anksčiau 14 kartų buvo paleidę iš arešto, atėmė ukrainietės gyvybę dėl pramogos. Jis tiesiog atsistojo iš savo vietos ir iš nugaros kelis kartus dūrė jaunai baltaodei moteriai į kaklą.
Kitas ne mažiau šokiruojantis incidentas įvyko liepą Minesotoje, kur viename miestelių krikščionių nekentęs transseksualas Robertas Westmanas šaltakraujiškai nušovė ar sužeidė keliolika katalikiškos mokyklos mokinių. Kulkas irgi buvo pažymėjęs. Pažymėjęs firminiais – galima sakyti – kairuolių ir seksualinių jų priedų šūksniais. Minėtos žmogžudystės yra motyvuotos neapykanta krikščioniams, baltaodžiams ir reiškiantiems pažiūras, kurių kairuoliai negali toleruoti. Kairieji politikai negali paneigti šių akivaizdžių faktų, todėl apverčia situaciją ir kaltina dešiniuosius. Kaltina tuo, kad gindami aukas jie „gina teisę neapkęsti“. Tai – mūsų civilizaciją palikusių ir tragedijos akivaizdoje žmogiškai elgtis nesugebančių lunatikų absurdas. Nesugebančių gerbti skausmo tų, kurių artimieji buvo nužudyti jų sekėjų.
Europos Parlamentas, kur dauguma narių yra Europos elitu save laikantys kairieji ir liberalai, kurie stovėdami ir sėdėdami, papietavę ir tuščiu skrandžiu visus aplinkinius pamoko apie demokratijos teises, toleranciją ir būtinybę vartoti įtraukiančius žodžius, parodė savo tikrąjį veidą. Konservatyvusis Europos Parlamento narys iš Švedijos paprašė posėdžiui pirmininkaujančios Europos Parlamento pirmininko pavaduotojos Katarinos Barley tylos minute pagerbti dėl politinių motyvų nužudytą Kirką. Tačiau vokiečių marksistė ignoravo šį prašymą ir nė sekundei neužsičiaupė (atsiprašau už savo žodžių šiurkštumą, bet šiame kontekste jie tiesiog būtini), kai konservatyvioji salės pusė tyloje atsistojo norėdama pagerbti politinės neapykantos auką. Ji toliau su šypsenėle kalbėjo į mikrofoną, o jos politiniai bendražygiai, iš kairiųjų ir liberalių frakcijų, liko sėdėti triukšmaudami ir iš esmės tyčiodamiesi iš 31-erių vyro mirties. Kultūriniai barbarai be empatijos ir žmogiškų jausmų. Juk niekas nereikalavo, kad atsiklauptų ant vieno kelio, kaip patys neseniai reikalavo JAV ir Europos miestų gatvėse iš atsitiktinai sutiktų baltaodžių. Pastarieji turėdavę klauptis prieš juodaodžius atgailaudami, nes JAV policija, įsikišusi prieš jų juodaodį tautietį, panaudojo galbūt neadekvačią jėgą. Sulaikomas nuo narkotikų apsvaigęs vyras tuomet mirė. Tuomet visa „progresyvi“ minia reikalavo kolektyvinės baltųjų atgailos. Dabar gi neįstengė pagerbti net tylos minute. „Kairuoliški fanatikai slapta džiaugiasi šiuo nusikaltimu. Tai – kitokia civilizacija“, – trumpai ir atvirai kairiųjų pekarizacijos momentą įvertino Lenkijos parlamentaras Pavel Jablonski (Paweł Jabłoński).
Nužudžius Kirką JAV miestai nedegė. Nebuvo riaušių, plėšimų, nebuvo padegami automobiliai, apskritai nebuvo jokio smurto. Apie tai socialiniuose tinkluose parašė Jutos valstijos gubernatorius Spenceris Coxas. Žmonės rinkosi kartu pasimelsti. Pasidalyti savo žmogiškumu, kaip sakė gubernatorius.
Tadeusz Andrzejewski,
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys
