Spausdinti šį puslapį

Garsi Oginskių giminė buvusios Žečpospolitos žemėse

2015-06-13, 10:47
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Garsi Oginskių giminė buvusios Žečpospolitos žemėse nuotr. Kristina Stankevičienė

Šiais metais, Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių proga, Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla realizavo projektą „Garsi Oginskių giminė buvusios Žečpospolitos žemėse“. Mokyklos direktorė Teresa Mlynska, mokytojos Lucyna Lapševič ir Krystyna Stankevičienė parengė projektą „Garsi Oginskių giminė buvusios Žečpospolitos žemėse“, kurį patvirtino ir papildomai finansavo Lenkijos Respublikos ambasados konsulinis skyrius Vilniuje.

Gegužės 28 d. mokykloje vyko integruota istorijos ir lenkų kalbos pamoka „Tėvynei turtus, darbą ir gyvenimą“.

Birželio 5 d. mokiniai išvyko į Rietavą ir Plungę. Išvykos metu pagilino žinias apie Oginskių šeimą. Pirmiausiai mokiniai aplankė Rietavą. Lucyna Lapševič papasakojo kaip Oginskiai palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Vakarų Europos pavyzdžiu stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. 1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje. 1909 m.  rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką. Mokiniai galėjo pasigrožėti neoromantine Rietavo bažnyčia, pastatyta 1853-1874 m. kunigaikščio I. Oginskio šeimai užsakius.

Vėliau mokiniai aplankė Plungę ir joje esančius neorenesanso rūmus, pastatytus 1879 m., kuriuose dabar yra Žemaičių dailės muziejus. Klausėsi įdomių pasakojimų apie neogotikinę arklidę ir apie du ūkinius pastatus. Viename iš jų gyveno rūmų tarnai, kitame 1873-1902 m. buvo įkurta muzikos mokykla, kurioje mokėsi M. K. Čiurlionis. Mokiniai grožėjosi rūmų aplinka, parku, kuriame auga kelių šimtų metų Perkūno ąžuolas.

Būdami Žemaitijoje, mokiniai galėjo pasigrožėti nepakartojama gamta. Apsilankė Platelių nacionalinio parko lankytojų centre, pamatė didžiausią Žemaitijos ežerą. Išgirdo įvairių Platelių ir septynių salų atsiradimo legendų.

Paskutine aplankyta vieta buvo Šaltojo karo muziejus Žemaitijos nacionaliniame parke. Mokiniai gilino savo žinias apie politinę situaciją po II pasaulinio karo. Sužinojo  apie buvusį visiškai slaptą sovietų branduolinės ginkluotės organizavimą ir veikimo principus. Įsitikino, koks pavojingas yra šio tipo ginklas.

Visos mokyklos bendruomenės vardu dėkojame Lenkijos Respublikos ambasados konsuliniam skyriui Vilniuje už projekto finansavimą.

Kristina Stankevičienė, Liusia Lapševič

Komentuoti