Spausdinti šį puslapį

Po ministerijų sparnu - minios išlaikytinių

2013-09-02, 07:56
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Šalies gyventojų per krizę sumažėjo kone 800 tūkst., bet valstybės biurokratinis aparatas nė trupučio nesusitraukė. Premjerui Algirdui Butkevičiui prabilus apie ketinimus bent keliais procentais mažinti valstybės tarnautojų skaičių, dėmesys nukrypo ir į prie ministerijų šiltai įsitaisiusius biudžetininkus, rašo "Respublika". Ne visi jie turi valstybės tarnautojo statusą, bet išlaiko juos visi mokesčių mokėtojai.

Pavaldžių įstaigų ir įmonių gausa išsiskiria Žemės ūkio (ŽŪM) bei Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministerijos. Pastaroji yra pristeigusi 14 įvairių formalaus ir neformalaus švietimo centrų, agentūrų. "Užėjus, pavyzdžiui, į Ugdymo plėtotės centrą ir pamačius, kiek ten dirba žmonių, kokie jų pareigybių pavadinimai, plaukai piestu stojasi dėl tokio neūkiškumo", - piktinosi Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, "tų įstaigų įstatuose numatyta teikti pagalbą mokytojams kuriant metodines priemones, bet mokytojai patys rašo programas, kuria mokymo priemones - tos įstaigos daugiausia skirtos tik ES lėšoms panaudoti, o dar tiksliau - išplauti..."

Praėjo jau trys mėnesiai nuo to laiko, kai įsigaliojo nauja priėmimo į valstybės tarnybą tvarka. Norint tapti valdininku, dabar reikia pereiti du atrankos etapus. Pirmojo etapo metu kandidatams pateikiami labai lengvi testai, į daugelio kurių klausimus atsakytų net vaikai. Tačiau, pasirodo, net 30 proc. žmonių jo neišlaiko. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė buvo pašiurpusi tokiu testo neišlaikiusiųjų procentu. Tai, pasak jos, "parodo, kokio lygio asmenys pretenduoja į valstybės tarnybą". V. Baltraitienės teigimu, rugsėjį į komitetą bus kviečiamas Valstybės tarnybos departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius ir bus diskutuojama, ar nauja tvarka nėra taisytina.

Komentuoti