Širdies nepakankamumo savaitę Lietuvos pacientai tradiciškai dalyvauja bendroje žinomumo akcijoje su Pasaulio Širdies ligomis sergančiųjų aljanso (The Heart Failure Patient Alliance) šalimis, o medikai – kartu su Europos kardiologijos draugija ir kitomis Europos šalimis
Kodėl svarbu šviesti visuomenę apie šią ligą, atkreipti politikų, atsakingų už asmens sveikatos priežiūros strategiją, dėmesį?
„Visame pasaulyje, taip pat ir mūsų šalyje sergančiųjų širdies nepakankamumu skaičiai labai dideli, sergančiųjų šia liga statistika jau artėja prie pusės visų širdies ligų atvejų skaičiaus, – sako Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė, Lietuvis sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės direktorė medicinai, LSMU profesorė dr. Diana Žaliaduonytė. – Šia liga sergančiųjų mirtingumas ženkliai didesnis nei žmonių, sergančių kitomis ligomis. Atliktų tyrimų duomenimis, mirčių skaičiumi lėtinį širdies nepakankamumą tiek moterų, tiek vyrų grupėse lenkia tik plaučių vėžys.“
„Širdies nepakankamumas yra viena sunkiausių, labiausiai alinančių lėtinių ligų, kuri labai pablogina sergančiojo gyvenimo kokybę, atima daugelį mėgstamų veiklų, gyvenimo džiaugsmą, žmogus nebeturi jėgų net paprasčiausiems užsiėmimams, nuolat persekioja mirties baimė, apima depresinės nuotaikos“, – pasakoja profesorė D.Žaliaduonytė apie gyvenimą, kai širdis nebepajėgia tinkamai varinėti kraujo.
Pasaulyje širdies nepakankamumu serga apytiksliai 64 mln., Europoje – apie 15 mln. žmonių. Lietuvoje ŠN diagnozuotas apie 130 tūkst. gyventojų. Po ŠN diagnozės per penkerius metus miršta kas antras pacientas, dešimt metų išgyvena tik ketvirtadalis.
Sergamumo širdies nepakankamumu rodikliams įtakos turėjo ir pandemijos metai. „Kai kurių nuolatinių pacientų gydytojai kardiologai nesulaukė. Žmonės vengė gydymo įstaigų, apsilankymų pas gydytojus, ir jei širdies nepakankamumas progresavo, bet niekas nepakoregavo vartojamų vaistų dozių, nepaskyrė naujų ir tai lėmė blogą išeitį, jeigu įvyko staigus širdies nepakankamumo paūmėjimas, bet nebuvo suteikta pagalba, arba jei galbūt ištiko staigi mirtis, kuri sergant šia liga yra nereta, – tokio paciento mes jau, deja, nebeišvysime“, – kalba profesorė.
„Skaičiuojama, kad sergančiųjų širdies nepakankamumu stacionarizavimas sumažėjo 20 proc. per pandemijos metus, o tai reiškia, kad, be tų atvejų, kai paradome pacientus, turime nemažai uždelstų širdies nepakankamumo atvejų ir nenumaldomai susidursime su problema, kai šie pacientai pateks į gydymo įstaigas smarkiai pažengus ligai. Širdies nepakankamumo atveju užleisti ligą yra panašiai kaip onkologijoje – kuo ilgiau pradelsta, tuo blogesnė prognozė.“
Ar egzistuoja priemonės kovai su šia sunkia lėtine liga? „Šiuolaikinė medicina sparčiai žengia į priekį. Lietuvoje jau turime vaistų, pažangiausių Europos mokslininkų farmacijos atradimų, ir tai sergantiesiems širdies nepakankamumu yra labai gera naujiena. Yra tyrimais grįstų duomenų, kad net 50 proc. tinkamai gydomų pacientų iš sunkesnės širdies nepakankamumo klasės po vieno mėnesio gydymo pereina į lengvesnę“, – teigia prof. D.Žaliaduonytė.
Bėda ta, kad žmogus dažnai net nenutuokia, jog jam prasidėjo širdies nepakankamumas – šio susirgimo simptomus lengva supainioti su kitų ligų, nes širdžiai nepajėgiant tinkamai aprūpinti organizmą krauju nukenčia ir ima streikuoti kiti gyvybiškai svarbūs organai. Todėl dauguma širdies nepakankamumo atvejų nustatomi ligai jau gerokai pažengus.
„Nuolatinis nuovargis, silpnumas, dusulys lipant laiptais ar į įkalnę, kartais – net paprasčiausiai vaikštant, iš pradžių kojų, vėliau kitų kūno vietų tinimai. Šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 sulaukusių 40-mečio ir jį perkopusių žmonių. Su amžiumi tikimybė didėja“, – kalba profesorė. Ji pabrėžia, kad pajutus šiuos, net nebūtinai visus, simptomus, delsti negalima – reikia pasirodyti gydytojui kardiologui. Taip pat, pasak prof. D.Žaliaduonytės, pacientui itin svarbu pastebėti širdies nepakankamumo paūmėjimą, tam reikia nuolatinės savo būklės stebėsenos, kurios pacientai mokomi specializuotuose Širdies nepakankamumo kabinetuose.
Ambulatoriniai Širdies nepakankamumo kabinetai Lietuvoje veikia nuo 2015 metų. Tai buvo proveržis, tokių kabinetų neturėjo net ES, tik Skandinavijos šalys. Tačiau apie šiuos kabinetus žmonės dar palyginti mažai žino, jie galėtų priimti kur kas daugiau pacientų.
„Širdies nepakankamumo kabinetus labai rekomenduojame žmonėms po širdies nepakankamumo gydymo stacionare. Specializuotas gydytojas ir specializuotas slaugytojas suteikia būtiną priežiūrą ir informaciją pacientui, besilankančiam tokiame kabinete – pradedant tyrimais, medikamentais, jų dozių parinkimu kiekvienam pacientui, baigiant darbo ir poilsio, geriamų skysčių režimo ir pan. sureguliavimu. Norėtųsi, kad apie Širdies nepakankamumo kabinetus išgirstų kuo daugiau žmonių“, – sako prof. D.Žaliaduonytė. Siuntimą į Širdies nepakankamumo kabinetą išrašo gydytojas kardiologas, vidaus ligų gydytojas arba šeimos gydytojas po stacionarinio gydymo dėl širdies nepakankamumo.
LSMU inf.
