Klaida
  • JFolder: :files: Kelias nėra aplankas. Kelias: /var/www/html/galleryarchives/111rocznica.urodzin.pralata.Obrembskiego.19.03.2017
Pranešimas
  • There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery Pro plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: galleryarchives/111rocznica.urodzin.pralata.Obrembskiego.19.03.2017
Spausdinti šį puslapį

Maišiagaloje – kun. prelatui Juzefui Obrembskiui skirta diena

2017-03-19, 16:18
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Maišiagaloje – kun. prelatui Juzefui Obrembskiui skirta diena Fot. L24/Viktor Jusel

„Tik to­dėl gy­ve­ni, kad esi rei­ka­lin­gas ki­tiems“, – laiš­ke pre­la­tui J. Ob­rembs­kiui ka­dai­se yra pa­ra­šęs vys­ku­pas Ed­vard Ki­sel iš Bals­to­gės. Šia­me sa­ki­ny­je - vi­sa tie­sa apie ku­ni­gą, ku­rio gy­ve­ni­mas bu­vo skir­tas tar­nys­tei Die­vui ir žmo­nėms. Šv. Juo­za­po die­ną „dva­re­ly­je“ kaip ir ka­dai­se gau­su bu­vo sve­čių, nes po­rei­kis pri­si­pil­dy­ti Pre­la­to dva­sin­gu­mo lai­kui bė­gant anaip­tol ne­su­ma­žė­jo. 

„Ku­ni­go Ju­ze­fo ku­ni­gys­tė – tai bu­vo di­de­lė do­va­na Vil­niaus kraš­tui. Kiek­vie­nas iš mū­sų sė­mė­mės iš pre­la­to iš­min­ties. Žmo­nės čia at­vyk­da­vo at­si­kvėp­ti, gau­ti pa­ta­ri­mo, pa­drą­si­ni­mo žo­džių. Ir da­bar čia at­va­žiuo­ja­me, kad pa­si­sem­tu­me jė­gų, pa­si­ner­tu­me į šios vie­tos at­mo­sfe­rą. Iš­va­žiuo­ja­me gi - sta­ty­ti mū­sų gy­ve­ni­mo ant Pre­la­to stip­ry­bės pa­ma­tų - ti­kė­ji­mo ir auk­lė­ji­mo – ir… vėl su­grįž­ta­me“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos – Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos pir­mi­nin­kas, eu­ro­par­la­men­ta­ras Val­de­mar To­ma­šev­ski. Jis pa­brė­žė, kad kun. J. Ob­rembs­kio įta­ka ne tik pa­ra­pi­jos gy­ve­ni­mui, bet ir švie­ti­mui ir kul­tū­rai duo­da ap­čiuo­pia­mų vai­sių. Ten, kur bu­vo pa­sė­ta pre­la­to žo­džio sėk­la, šian­dien - ta­len­tų, ver­ty­bių ir gė­rio pil­ni so­dai.

Var­da­die­nis ar gim­ta­die­nis?
Pre­la­tas la­bai mėg­da­vo švęs­ti var­da­die­nius. Šis pa­pro­tys ne­at­sie­ja­mas nuo krikš­čio­niš­kos tra­di­ci­jos. Gi­mi­mo die­nos mi­nė­ji­mas yra ki­lęs iš se­no­vės Ro­mos re­li­gi­jos ir sie­ja­mas su Ge­ni­jaus kul­tu. Ro­mė­nų mi­to­lo­gi­jo­je tai bu­vęs pus­die­vis, ap­do­va­no­da­vęs vy­rą vai­sin­gu­mu, at­neš­da­vęs jam lai­mę ar ne­lai­mę, ir tam tik­ra pras­me nu­spręs­da­vęs jo li­ki­mą. Bū­din­ga jam bu­vo tai, kad gim­da­vęs ir mir­da­vęs su žmo­gu­mi. Tai­gi bū­da­vęs sa­vo­tiš­kas jo glo­bė­jas. Ge­ni­jui bū­da­vo at­na­šau­ja­mos au­kos – mais­tas ir gė­ri­mai, o žmo­gaus gi­mi­mo die­na bū­da­vo ski­ria­ma jo ge­ni­jaus gar­bei. Krikš­čio­ny­bė iš pra­džių ne­pri­pa­žin­da­vo šios šven­tės. Tik XII a. pra­džio­je Baž­ny­čia pra­dė­jo įra­ši­nė­ti į pa­ra­pi­jos kny­gas vai­ko gi­mi­mo da­tą. Ir… pa­siū­lė var­da­die­nį - iš­kil­min­gą šven­to­jo ar­ba pa­lai­min­to­jo iš krikš­čio­niš­ko ka­len­do­riaus die­nos mi­nė­ji­mą. Kai ku­rio­se šei­mo­se sa­ko­ma, kad „vai­kas pats at­si­ne­ša sau var­dą“, tuo­met gau­na sa­vo gi­mi­mo die­nai skir­tą glo­bė­ją. Taip bu­vo ir su kun. Ju­ze­fu Ob­rembs­kiu. 

„Gi­mė ko­vo 19 d. (šie­met bū­tų mi­nė­jęs 111-ąjį gim­ta­die­nį), to­dėl ga­vo Ju­ze­fo (Juo­zo) var­dą. Ta­čiau var­da­die­niui vi­sa­da tei­kė pir­me­ny­bę prieš gim­ta­die­nį. Iš­im­tis, ži­no­ma, bu­vo 100-me­čio ju­bi­lie­jus. Iš čia idė­ja mi­nė­ti bū­tent var­da­die­nį ir pri­min­ti anų lai­ku at­mo­sfe­rą, kai į „dva­re­lį“ vi­są die­ną už­suk­da­vo sve­čiai su svei­ki­ni­mais var­du­vi­nin­kui ir bū­da­vo vai­ši­na­mi spur­go­mis“, – pa­sa­ko­jo mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ju­ze­fa Mar­ke­vič, ku­ri kas­met per „Ju­ze­fin­ki“ pa­ti ke­pa spur­gas pa­gal pre­la­to šei­mi­nin­kės po­nios Sta­sios re­cep­tą.

Ar pri­si­me­ni?..
„Ju­ze­fin­ki“ (Juo­za­pi­nės) pra­si­dė­jo šv. Mi­šio­mis, ku­rias kun. J. Ob­rembs­kio in­ten­ci­ja au­ko­jo kun. pre­la­tas Jan Ka­siu­ke­vič. Į ben­drą mal­dą įsi­trau­kė ne tik Mai­šia­ga­los gy­ven­to­jai, bet ir Vil­niaus ra­jo­no me­rė Ma­ri­ja Rekst su vy­ru, Sei­mo LLRA-KŠS frak­ci­jos se­niū­nė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė, Len­ki­jos Res­pub­li­kos kon­su­las Vil­niu­je Łukasz Kaźmierc­zak. Po šv. Mi­šių de­le­ga­ci­jos vie­na po ki­tos dė­jo gė­les ir už­de­gė žva­kių ant pre­la­to ka­po. Po pa­mal­dų su­si­rin­ku­sie­ji nu­vy­ko į „dva­re­lį“. Skam­bė­jo gim­na­zi­jos, ku­rią glo­bo­ja kun. J. Ob­rembs­ki, auk­lė­ti­nių at­lie­ka­mos ei­lės, gie­do­jo Vio­le­tos Le­o­no­vič va­do­vau­ja­mas pa­ra­pi­jos cho­ras „Mo­de­ra­to“. Žo­džiu – vis­kas kaip ir ka­dai­se…

Ku­n. pre­la­tas J. Ka­siu­ke­vič pri­si­mi­nė kun. Ju­ze­fo per jo 99-ąjį gim­ta­die­nį pa­sa­ky­tą sa­ki­nį: „Kad ir kur bū­siu, po me­tų kvie­čiu į var­da­die­nį!“ – Šian­dien ma­ty­da­mas tiek sve­čių tik­rai džiau­gia­si, kad pri­si­me­na­me jo kvie­ti­mą ir vis dar esa­me čia“, – kal­bė­jo kle­bo­nas, tu­rin­tis daug tu­ri­nin­gų pri­si­mi­ni­mų apie sa­vo di­dį pirm­ta­ką. 

Šių me­tų „Ju­ze­fin­kų“ šū­kis bu­vo „Ar pri­si­me­ni?..“, tu­rė­jęs iš­pro­vo­kuo­ti iš­lukš­ten­ti iš at­min­ties už­ka­bo­rių įdo­miau­sias aki­mir­kas, šir­dy­je įsi­šak­ni­ju­sius sa­ki­nius, šyp­se­ną ke­lian­čius anek­do­tus ir nos­tal­giš­kus pa­mąs­ty­mus. Tai bu­vo to­kia ge­ra do­va­na – lai­kas pra­leis­tas su žmo­nė­mis, ku­rie su­si­ję ne­ma­to­ma pri­si­mi­ni­mų gi­ja. M. Rekst ret­ros­pek­ci­jos bū­du per­kė­lė vi­sus į pas­ku­ti­nį pre­la­to de­šimt­me­tį, kai šis žmo­gus ne­ga­lios pri­kaus­ty­tas prie lo­vos ne­pra­ras­da­vo dva­sios stip­ry­bės. Nuo­lat iš­troš­kęs ži­nių apie pa­sau­lį, žmo­nes ir tai, kas vyks­ta ap­lin­kui, mo­bi­li­zuo­da­vo­si nuo­la­ti­niam ak­ty­vu­mui. 

„Bū­da­vo, kad tu­rė­da­vau sun­kią die­ną dar­be, o čia skam­bi­na pre­la­tas ir klau­sia, ar man vis­kas ge­rai, kur din­gau? Sės­da­vau į au­to­mo­bi­lį ir at­va­žiuo­da­vau ir… nuo­var­gis kaž­kaip nu­slūg­da­vo, jau­čiau­si pail­sė­ju­si, po­kal­bis su pre­la­tu su­teik­da­vo jė­gų“, – pa­sa­ko­jo Vil­niaus ra­jo­no me­rė. Mu­zie­jaus dar­buo­to­ja Va­le­ri­ja Ado­mai­tis pa­ren­gė vik­to­ri­ną su klau­si­mais apie įvai­rius įvy­kius iš kun. pre­la­to gy­ve­ni­mo. Žai­di­mas, pa­si­ro­do, ne tik ge­rai pa­tik­ri­no ži­nias apie Vil­niaus kraš­to Pa­triar­cho gy­ve­ni­mą, bet ir su­kė­lė pri­si­mi­ni­mų la­vi­ną.

At­min­ties ko­lek­ci­nin­kas
Ypa­tin­gas sve­čias bu­vo Vil­niu­je ži­no­mas „kro­ni­ki­nin­kas“, do­ku­men­tuo­jan­tis nuo­trau­ko­se svar­biau­sius įvy­kius, ku­riais gy­ve­no Vil­niaus kraš­tas – Ze­non Min­ce­vič. Jį at­ly­dė­jo žmo­na Ir­ma ir gi­mi­nai­čiai Eu­ge­ni­ja ir Ze­no­nas Ru­džiai. Šis su­si­ti­ki­mas ne­abe­jo­ti­nai pra­tur­ti­no vi­sus ja­me da­ly­vau­jan­čiuo­sius. Po­nas Ze­no­nas per­da­vė mu­zie­jui di­de­lį rin­ki­nį nuo­trau­kų ir ar­chy­vi­nių įra­šų. Per su­si­ti­ki­mą įjun­gė in­ter­viu, ku­rį švie­saus at­mi­ni­mo Je­ži Sur­vi­lo bu­vo pa­da­ręs ra­di­jo lai­dai. Kai po­kal­bių te­ma pa­kry­po į ku­ni­go pre­la­to ku­li­na­ri­nius po­mė­gius, po­nas Ze­non at­sklei­dė re­cep­tą ge­riau­sių pa­sau­ly­je krie­nų, ku­rie kun. Ju­ze­fui la­bai pa­tik­da­vo. Da­ry­da­vo juos pats, o sko­nio pa­slap­tis sly­pė­jo ta­me, kad krie­nai bū­tų grei­tai su­tar­kuo­ja­mi ir lai­ko­mi san­da­riai už­da­ry­ti. Tam su­ma­nus iš­ra­dė­jas su­gal­vo­jo spe­cia­lią va­rik­li­nę tar­ką – anot žmo­nos – fan­tas­tiš­kas pa­ten­tas. Pa­aiš­kė­jo, kad Z. Min­ce­vič bu­vo ži­no­mas ne tik dėl to, kad daug me­tų dai­na­vo an­sam­bly­je „Wi­lia“, fo­to­gra­fuo­da­vo vie­tas ir žmo­nes, bet ir da­ry­da­vo nau­din­gus ir ori­gi­na­lius iš­ra­di­mus. Su kun. pre­la­tu jį sie­jo il­ga­me­tė drau­gys­tė, smal­su­mas ir hu­mo­ro jaus­mas. Jis tai įro­dė pri­si­min­da­mas links­miau­sias aki­mir­kas. 

To­kio­je gar­bin­go­je drau­gi­jo­je pa­vy­ko at­kur­ti pra­ėju­sių lai­kų at­mo­sfe­rą, o su­si­rin­ku­sių­jų ne­ap­lei­do jaus­mas, kad pre­la­tas ir­gi yra sa­vo „dva­re­ly­je“, pri­žiū­ri, kad vis­kas bū­tų sa­vo vie­to­se ir vie­ni­ja ben­druo­me­nę, kad ši dar kar­tą įsi­są­mo­nin­tų ir kad vi­si su­pras­tų, jog „tik ti­kė­ji­mas Die­vu, iš­si­lais­vi­ni­mas Kris­tu­je ir va­do­va­vi­ma­sis tra­di­ci­jo­mis ap­sau­gos nuo klyst­ke­lių!“ 

Mo­ni­ka Ur­ba­no­vič
Vilniaus krašto savaitraštis

{gallery}111rocznica.urodzin.pralata.Obrembskiego.19.03.2017{/gallery}

Komentuoti