Liepos 29 dieną Vilniaus miesto valdžia priėmė sprendimą dėl Vilniaus vidurinių mokyklų pertvarkymą į pagrindines mokyklas. Remiantis priimtu sprendimu, iki šių metų rugpjūčio 31 dienos devynios Vilniaus vidurinės mokyklos turi būti pertvarkytos į pagrindines mokyklas.
Sprendimas apėmė devynias Vilniaus švietimo įstaigas: Ateities, Senamiesčio, Saulėtekio, Centro, Aleksandro Puškino, Fabijoniškių, Lazdynų, Simono Konarskio, Levo Karsavino vidurinės mokyklas.
Vilniaus Tarybos posėdžio metu priimtas sprendimas dėl mokyklų pertvarkos yra naujosios sostinės valdžios žygių prieš Vilniuje veikiančias tautinių mažumų – lenkų, rusų – mokyklas, tąsa.
Liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimai, turėję iš dalies sostinės tautinių mažumų - lenkų ir rusų – mokyklų turėjo atimti vidurinės mokyklos statusą.
Mokyklų bendruomenių atstovai apgailestauja, kad sprendimai susiję su minėtomis mokyklomis buvo priimami neatsižvelgus į mokyklų bendruomenių poreikius ir prašymus, netgi nepaisant aukštesnių institucijų priimtus teisinių aktų.
Portalas L24 jau rašė, kad Seimas birželio 30 dieną paskutiniojoje pavasario sesijoje priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurios suteikė mokykloms dar dvejus metus tinkamai pasiruošti akreditacijai ir išlaikyti vidurinių mokyklų statusą.
Verta priminti, kad tokie svarbūs sprendimai Vilniaus savivaldybė priėmė atostogų laikotarpyje – nors teisiškai sostinės vadovai tai turėjo padaryti iki šių metų kovo mėnesio pabaigos.
Panašu, kad forsuodami pasikeitimus švietime, Vilniaus savivaldybės valdantieji ne tik bando smogti tautinių mažumų švietimui, tačiau bando patenkinti savo poreikius ir interesus. Liepos pradžioje Vilniaus miesto vicemeras, konservatorius Valdas Benkunskas šantažavo Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą pareiškęs, kad mokyklai persikėlus iš Antakalnio į Žirmūnuose Minties g. esančios A.Vivulskio mokyklos pastatą, Vilniaus valdžia padės mokyklai siekti ilgosios gimnazijos statuso. Mokyklai nesutikus persikelti į kitą Neries krantą, ji gali nesitikėti jokios pagalbos iš Vilniaus valdžios.
Teisingumo ieškojimas teismuose
Po įvykusių protestų, raginimų ir streikų atėjo laikas teismo procesams: 12-metės mokyklos bei jų bendruomenės, kurioms gresia pertvarkymas į pagrindines mokyklas teisingumo ieško teisme.
Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija teisme laimėjo bylą prieš Vilniaus miesto savivaldybės tarybą: teismas suspendavo sostinės tarybos kontraversišką sprendimą nekomplektuoti ateinančiais mokslo metais 5-ųjų klasių šioje lenkų švietimo įstaigoje.
Rugpjūčio pradžioje Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė Vilniaus S. Konarskio vidurinei mokyklai palankią nutartį . Mokykla ir mokyklos bendruomenė apskundė teisme Vilniaus miesto tarybos sprendimus, kuriais sostinės valdančioji dauguma bandė degraduoti šią mokyklą iki pagrindinės statuso, t.y. uždrausti jai komplektuoti 11 ir 12 klases.
Rugpjūčio 20 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos š.m. liepos 15 dienos ir liepos 29 dienos sprendimų galiojimą. Vadovaujantis šiais sprendimais Vilniaus centro vidurinė mokykla nuo š.m. rugsėjo 1 dienos turėjo būti degraduota iki pagrindinės mokyklos.
Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė Vilniaus Lazdynų vidurinei mokyklai, kurioje dėstoma lenkų ir rusų kalbomis, palankų sprendimą. Teismas atsižvelgė į pareiškėjų argumentus ir sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų galiojimą, kuriais ketinta vidurinę mokyklą pertvarkyti į švietimo įstaigą teikiančią tik pagrindini išsilavinimą.
Protesto akcija prie Užsienio reikalų ministerijos
– Palikite ramybėje mūsų mokyklas! Valdžia, ignoruodama mūsų prašymus, privertė streikuoti! Vidurinis išsilavinimas be streso! Gerbiamas Linkevičiau, ratifikavote tarptautines sutartis, tad įgyvendinkite jas dabar! –nešini plakatais su tokiais užrašais rugpjūčio 31 dieną prie Užsienio reikalų ministerijos atėjo tautinių mažumų atstovai, kurie taip bando ginti savo vaikų teisę mokytis gimtąja kalba.
Ruduo paženklintas protestų akcijų gausa
Rugsėjo 2 dieną Lietuvos tautinių mažumų mokyklose vyko „tuščių suolų“ streikas. Streiko metu tautinių mažumų mokyklų auklėtiniai nedalyvavo pamokose. Tokiu būdu buvo išreikštas protestas prieš valdžios veiksmus, nutaikytus į švietimo įstaigas, mokančias vaikus lenkų, rusų kalbomis bei į kitas tautines mažumas.
„Mes, lenkų mokyklų mokinių tėvai, pareiškiame, kad prasidėjus mokslo metams skelbiame visuotinį streiką. Esame priversti imtis radikalių priemonių, kadangi iki šiol mūsų prašymai ir pareiškimai nebuvo išklausyti ir įgyvendinti“ – pareiškė Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ir Komitetai mokykloms apginti.
Visuotinio streiko dalyviai reikalavo nedelsiant atšaukti lenkų ir rusų mokyklas diskriminuojančias 2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pataisas ta dalimi, kuri yra susijusi su tautinių mažumų švietimu; panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos brandos egzaminą; grąžinti gimtosios (lenkų) kalbos egzaminui privalomumo statusą, t.y. vėl įrašyti jį į privalomųjų brandos egzaminų sąrašą ir atsižvelgti į šio egzamino rezultatus priimant į aukštąsias mokyklas; nutraukti diskriminacinius veiksmus, kai prioritetas teikiamas lietuvių mokyklai ir ji yra išsaugoma tautinių mažumų mokyklos sąskaita; 50 proc. padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose. Prie protesto akcijos prisijungė virš 90 proc. mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba.
Pasinaudojant žiniasklaidos priemonėmis buvo dedamos pastangos atgrasinti tėvus nuo dalyvavimo streike, gąsdinant tariamomis baudomis, tautinių mažumų mokinių tėvai nepabūgo. Jie drąsiai prisijungė prie streiko ir neišleido vaikų į mokyklą.
Malda už lenkų mokyklas
Antrąją mokslo metų dieną prie atidaryto Aušros Vartų koplyčios lango buvo aukojamos šv. Mišios. Melstasi už tautinių mažumų švietimą Vilniaus krašte. Prie Aušros Vartų meldėsi apie du tūkstančiai tikinčiųjų.
Šv. Mišių dalyviai meldėsi už lenkų švietimo Lietuvoje plėtrą ir už visus tuos, kuriems neabejingas jo likimas. Dėl tautinių mažumų mokykloms kylančių vis naujų grėsmių melstasi už tuos, kurie kovoja už vaikų ir jaunimo teisę mokytis gimtąja kalba.
Lietuvos tautinės mažumos remia Lietuvos lenkus
Rugsėjo pradžioje Mokinių, lankančių tautinių mažumų mokyklas tėvai pareiškė, kad remia Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo reikalavimus, taip pat išreiškė savo susirūpinimą dėl neapgalvotų ir diskriminacinių valdžios veiksmų tautinių mažumų švietimo srityje.
Tai buvo antrasis trijų dalių publikacijos tekstas. Trečiąją dalį kviečiame skaityti rytoj.
„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“
