Prasideda 3-oji šios valdančiosios daugumos Seimo sesija, bet darbų programoje daugelis įstatymų projektų su žyma „nereg.“, kas reiškia neregistruota, taigi, jokio turinio. Devyni mėnesiai „politinio nėštumo“ ir jokio turinio.
Bet turime naujausią žinią po Regionų forumo iš vidaus reikalų ministrės, kad regionais niekas nesirūpino, „nebuvo aiškaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis mechanizmo“ ir pažadą iš viršaus – dabar bus kitaip.
Nedidelis priminimas primiršusiems – finansavimas regionams – 30 procentų lėšų iš ES struktūrinių fondų buvo numatytas ir įtvirtintas įstatymu praėjusioje kadencijoje. Todėl, kai dabar viso labo reikia tiesiog vykdyti įstatymą, nustatyti preliminarias finansavimo apimtis konkretiems regionams ir siektinus rezultatus, nesolidu girtis, kad, štai, mes duosime regionams pinigų. Duosite, nes taip buvo numatyta įstatyme dar 2020 metais. Valstybės ir savivaldybių valdymo komitetas jau tris posėdžius šiai temai skyrė, vis norėdamas pamatyti konkretų planą. Laukiame... Kaip ir savivalda laukia naujų ir efektyvesnių priemonių tvariai plėtrai, kaip, pvz., galimybių skolintis regionų investiciniams projektams sudarymo (kuriant fondą ar kitą finansinį instrumentą) ar savivaldybių skolinimosi sąlygų su centrinės valdžios suvienodinimo pastangų, paskatų kurti stipresnius ir savarankiškus regionus, kurie gali tapti centrinės valdžios partneriais. Deja, sprendimų nėra.
Užduočių primetimas savivaldai „iš viršaus“, kurį vis dar stebime, turi išnykti iš mūsų politikos. Ar tai Covid pandemija, ar migracijos krizė - centrinė valdžia priima sprendimą ir staiga prisimena, kad yra dar ir savivaldybių vadovai, bendruomenės, kurias taip pat reikėtų bent informuoti. Iš skambių frazių glaudžiai bendradarbiausime ir bendrausime lieka tik tolimas aidas. O jeigu žmonės išreiškia savo nepasitenkinimą, juos skubama apkaltinti antivalstybine veikla ar pavadinti nusikaltėliais. Paprasta: kas ne su mumis, tas prieš mus. Tik ar prieš žeriant tokius kaltinimus, pagalvojama, kad žmonės priešinsis tokiam elgesiui, kai jie tiesiog pastatomi prieš faktą, net nieko nepaaiškinus? Kai centrinei valdžiai reikia pagalbos, tuomet savivalda prisimenama labai greitai, tačiau, ką gi valdantiesiems pavyko nuveikti savivaldos labui per šiuos mėnesius? Kokius savo sprendimus ar idėjas pasiūlėte dėl savivaldos neprisiimdami praėjusios Vyriausybės nuopelnų?
Grįžtant prie Regioninės plėtros įstatymo, šis įstatymas – tai kokybinis šuolis formuojant šalies regioninę politiką. Savivaldybės skatinamos ne įsisavinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, o jas racionaliai ir efektyviai panaudoti kiekvieno regiono strateginiams tikslams ir vietos gyventojų poreikiams. Visi puikiai suprantame, kad regioninė politika yra investicijų politika. Ji skatina kurti darbo vietas, plėtoti konkurencingumą, ekonomikos augimą, siekti aukštesnės gyvenimo kokybės ir tvarios plėtros. Regioninei politikai nereikia šablonų, nes dažnai pasitaiko, kad šabloniški sprendimai, kurie turėtų tikti visiems, iš tiesų netinka niekam. Priimdami įstatymą, siekėme pakeisti ydingas nuostatas, kad visiems visko reikia vienodai. Kiekvienas regionas yra unikalus, o įstatymas būtent tą ir numatė bei suformavo – savivaldybių finansavimo mechanizmą.
Ir labai tikiuosi, kad valdantieji taip pat turės idėjų ir pasiūlymų savivaldos savarankiškumui sustiprinti, nes kai neturi nei vizijos, nei plano, tai lengviau yra pasakyti, kad kiti irgi nedarė, iš karto geriau atrodysi. Kol kas šios Vyriausybės išskirtinis bruožas – noras pasirodyti geresniais už buvusius prisidengiant krizėmis ir pažadais apie geresnę ateitį, kurių nelydi nei konkretūs veiksmai, nei įstatymų projektai.
Rita Tamašunienė, Lietuvos Regionų frakcijos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
