Elektroniniame diskurse labai sunku išlaikyti kokybės kriterijus, todėl čia pirmiausiai nukenčia kalba – netaisyklinga gramatika, svetimybės, žargonas, regis, augte įaugęs į kai kurių interneto vartotojų kalbą. Beje, nereti interneto erdvėje ir destruktyvių emocijų, neapykantos, įžeidinėjimų, brutalių jausmų protrūkiai.
Vienas būdų šiems negatyviems aspektams keroti – tai pamatyti, atkreipti dėmesį į kalbos klaidas. Svarbu fiksuoti kalbos etiketo laikymąsi ne tik neoficialiuose bendravimo kanaluose, bet ir visuotinėse gyventojų informavimo priemonėse.
Tam, kad bendravimas (tiek rašytinis, tiek žodinis) būtų priimtinas, reikia tam tikrų taisyklių – etiketo. Kalbos etiketas susijęs su bendrąja elgesio kultūra. Žodis etiketas yra kilęs iš prancūzų kalbos (étiquette) ir nuo seno reiškė formalią ceremonijų tvarką, o etikų darbuose apibrėžiamas kaip visuomenės išorinė kultūros sudedamoji dalis.
Vadinasi, kalbos etiketo išmanymui ir tikslingam vartojimui reikalingas ne tik kalbos normų išmanymas, bet ir tam tikra platesnė erudicija, emocinis intelektas, mokėjimas vertinti kalbos akto dalyvius, situaciją, kalbos tikslus, matyti komunikaciją platesniame (kultūriname, socialiniame) kontekste, paisyti elgesio, mandagumo taisyklių. Todėl neigiamų, destruktyvių emocijų aiškus demonstravimas, agresija kalboje taip pat yra nepriimtini etiketo griovėjai.
Taisyklinga kalba ir kalbos normų laikymasis nėra vienintelė etiketo raiška – dar labai svarbi ir dvasinė asmens kultūra, vidinis nusiteikimas, pagarba, taktiškumas, gebėjimas valdyti destruktyvias emocijas, neįžeisti.
Kalbos etiketo laikymasis – tai ir minčių, jausmų kontroliavimas bei reguliavimas. Be abejonės, kalbos etiketas svarbus ne vien kaip vienokio ar kitokio kalbinio elgesio modelis, bet ir kaip individą bent iš dalies charakterizuojantis veiksnys. Kalbėdamas žmogus perteikia ne tik informaciją, tačiau byloja ir apie savo vertybines nuostatas, įsitikinimus.
Mūsų dienomis itin greitai plinta vadinamasis interneto slengas - jį kuria patys įvairiausi žmonės. Interneto vartotojais tampa tiek jauni, tiek vyresni žmonės, įvairių profesijų, amžiaus individai – cenzo ir apribojimų naudotis internetu vis mažėja. Interneto vartotojai laiko save atskira bendruomene, turinčia tam tikras nuostatas, taisykles, įsitikinimus, tradicijas ir kultūrą.
Be abejonės, savitos interneto vartotojų taisyklės veikia ir kalbos plotmėje. Žargonas, svetimybės, žodžių ar frazių sutrumpinimai, įvairūs kodų kaitos atvejai labai dažnai pasitaiko ar netgi vyrauja būtent internetinėje kalboje, kurią kontroliuoti ir reguliuoti yra itin sunku, o dažniausiai - neįmanoma.
Elektroninis diskursas kuria savitas, naujas kalbos atmainas. Ši tiesa galioja kalbant ne tik apie nekontroliuojamą, chaotišką (dažnai privatų) asmenų bendravimą internete, vadinamuosius forumus, chatus, socialinius tinklus, tačiau ir apie oficialesnius kalbos šaltinius - būtent apie šiam darbui aktualius naujienų informacijos portalus.
Kalbos etiketas yra iš esmės priklausomas nuo konteksto, erdvės, kurioje vyksta kalbos aktas. Kalbos etiketo formulės parinkimą lemia bendravimo dalyviai, situacija ir vieta, pokalbio tikslai, kalbėjimo stilius. Šiuo atžvilgiu internetas kalbos požiūriu yra neįpareigojanti, gan laisvo pobūdžio, beveik nekontroliuojama sritis, todėl joje ir etiketo laikomasi minimaliai arba jo netgi nepaisoma.
Gintarė Pugačiauskaitė
