Rugsėjo 28 d. susirinkę bažnyčioje tikintieji dėkojo Dievui už dar vienus gražius metus, už bendrystę, už jo malones ir, žinoma, už derlių, be kurio neįsivaizduojamas kaimo žmogaus gyvenimas. Tai buvo proga visiems kartu susirinkti prie altoriaus ir susikaupus nulenkti galvą prieš globėją Šv. Teresę. Per mišias klebonas kun. Marijan Apriško uoliai kreipėsi į Viešpatį, rodydamas tikros maldos galią. Jo nuoširdūs žodžiai įkvėpė susirinkusius atsiverti Dievui ir patikėti Jo artumu.

Į renginį atvyko LR Seimo narys Jaroslav Narkevič, Šalčininkų rajono savivaldybės vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo.

Po mišių šventės svečiai patraukė prie seniūnijos, kur jų laukė atlikėjai ir seniūnijos šeimininkių vaišės. Tačiau pirmiausia – iš šių metų derliaus iškeptos duonos šventinimas. Seniūnė Teresa Paškevič, kviesdama į sceną kleboną kun. Marijaną Apriško, pabrėžė, jog seniūnijos atlaidai – tai visų metų seniūnijos gyventojų darbo apibendrinimas, darbštumo įrodymas, nes svarbiausias kaimo žmogaus darbo rezultatas - duona.

Į Akmenynės seniūnijos gyventojus ir svečius kreipęsis LR Seimo narys Jaroslav Narkevič pasidžiaugė gyvuojančia tradicija ir žmonių bendryste. Jo teigimu, svarbu, jog vietos bendruomenė suartina bažnytinę šventę su pramogomis.

– Dėkoju už šio renginio organizavimą, nes jis yra Jūsų bendruomeniškumo išraiška. Džiugu matyt, kai bendruomenė kartu meldžiasi, stiprina kultūrą ir dalinasi rudens gėrybėmis. Seniūnija, kuri yra svetinga ir jauki, yra didelė vertybė. Linkiu, kad dėl bendros gerovės dedamos pastangos teiktų Jums džiaugsmą. Linkiu harmonijos kiekvienai šeimai, – pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo pabrėžė, jog džiaugsmas apima matant, kai maža bendruomenė gali sukurti didelę šventę.

– Šiandien matau čia ne tik vietos gyventojus, tačiau ir žmones iš Šalčininkų, Turgelių, Jašiūnų ir netgi Vilniaus. Šiuos žmones vienija kilmė, jie kilę iš Akmenynės seniūnijos gyvenviečių ir čia juos traukia sentimentai. Tegul šis su gimtine išsaugotas ryšys padeda semtis stiprybės ir atgaivina gyvą prisirišimą prie gimtojo kaimo, – kalbėjo jis.

Seniūnės Teresos Paškevič teigimu, kaimas yra nuostabus, jį kuriantys žmonės taip pat ypatingi. Gyvenantys šalia gamtos jie sunkiai dirba.

– Akmenynės seniūnijos gyventojai yra darbštūs, tačiau kartu jie moka ilsėtis, švęsti, melstis, dėkoti ir draugauti. Svarbiausia, kad tai darome kartu. Dėkoju visiems seniūnijos žmonėms už šio renginio organizavimą, už gerą žodį, už palaikymą, už idėjas. Tegul mums niekados nepritrūksta duonos, – kalbėjo Teresa Paškevič kviesdama renginio svečius ne tik klausytis koncerto, bet ir ragauti tradicinių patiekalų seniūnijos kaimų įrengtuose kiemeliuose.

Seniūnijos kaimų moterys kvietė ragauti pyragų, pyragėlių, lašinių, raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, gardžių blynų, saldžių žagarėlių, o vyrai gyręsi išvirę skanų plovą, troškintas bulves ir bigosą! Alkanų tikrai šioje šventėje nebuvo.

Atlaidų šventė tapo proga padėkoti seniūnijos ūkininkams, rėmėjams, žmonėms, kurie padeda seniūnijai, moterims, kurios paruošė vaišes ir kvietė ragauti tradicinių patiekalų.

Scenoje taip pat virė daina ir šokis, lyg varžydamiesi, kas stipriau skamba: choro balsai ar šokėjų kojos? Žinoma, šioje dvikovoje laimėjo žiūrovų simpatijos visam ansambliui: chorui, kapelai ir dviem šokėjų grupėms – ansamblis „Solczanie“ atvyko beveik pilnos sudėties. Jų repertuaras yra puikiai pažįstamas, todėl publika pritarė kartu su atlikėjais dainuodama liaudies dainas ir stebėdama pasiutusią polką.

Po jų pasirodė grupė „MEJK“ iš Lenkijos. Tai pramoginės muzikos ansamblis, įkurtas Moronge. Grupės pavadinimas kilo iš pirmųjų jos įkūrėjų vardų raidžių. Muzikantai atliko ne tik savo kūrybos dainas, bet ir kitų atlikėjų aranžuotes.

Galiausiai publiką linksmino muzikantai Edvard Volkovskij ir Viktor Bartaševič.

Renginio metu svečiai galėjo įsigyti medžių, krūmų ir gėlių sodinukų, mėsos gaminių, saldumynų, kankorėžių sirupo ir kitų skanėstų, o vaikai dūko didžiuliame batute. Nepaisant žvarbaus vėjo niekas nesušalo, nes susirinkusią publiką šildė ne vien karšta arbata, bet ir prisirišimas prie gimtinės.

www.salcininkai.lt