Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 130 dalyvių – vietos veiklos grupių (VVG) ir kaimo bendruomeninių organizacijų narių, Žemės ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Aleksandro Stulginskio ir Vilniaus universitetų atstovų. Konferencijos dalyvių pasveikinti atvyko žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir Trakų rajono meras Vincas Kapočius. Dalyvavo svečių iš Estijos, Latvijos, Airijos, Danijos. Pirmoji tarptautinio renginio diena buvo skirta dalyviams įsikurti bei susipažinti, antrąją vyko konferencija, o paskutiniąją – pažintinė išvyka į socialinę įmonę „Maisto bankas“.
Kaime socialinės problemos – itin aštrios
Pastaraisiais metais skurdo, socialinės atskirties ir nedarbo problemos koncentravosi būtent kaimo vietovėse. Čia ne tik prastėjo demografinė situacija, bet ir augo visuomenės išlaikytinių skaičius. Nuo 2007 m. bedarbių skaičius kaime išaugo 5 kartus, o išlaikytinių – net 6 kartus. Miestuose dirbančių yra apie pusė gyventojų, o kaimo vietovėse užimtųjų – vos trečdalis. Likusieji – bedarbiai, pensininkai, vaikai. Statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbas 2011 m. siekė 32,9 procento, kaimo jaunimo nedarbo lygis – kone dvigubai didesnis nei miestų.
Jei visuomenė darbingiems asmenims nesuteikia galimybių dirbti ir pasirūpinti savimi bei savo šeima, jiems belieka emigracija arba išlaikytinių statusas. Faktas yra ir tai, kad vien žemės ūkio gamybos plėtros neužtenka kaimo gyventojų užimtumui ir socialinei gerovei užtikrinti.
Vienas iš problemų sprendimo būdų – socialinis verslas
Anot prof. dr. Arūno Poviliūno, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjo, ekspertai skaičiuoja, kad socialinės ekonomikos sektoriuje veikia apie 2 milijonai įmonių (apie 10 proc. visų ES įmonių), sukuriama apie 11 milijonų darbo vietų (6 proc. visų ES darbo vietų, iš kurių 70 proc. apima pelno nesiekiančias asociacijas, 26 proc. – kooperatyvus ir 3 proc. – savitarpio pagalbos organizacijas), žmonių, kurie yra susiję su šio sektoriaus paslaugomis, skaičius siekia 160 milijonų.
Tačiau kas yra socialinis verslas? Į šį klausimą ir siekė atsakyti konferencijos dalyviai. Pagal apibrėžimus, tai veikla, kuria visuomeninę misiją vykdančios organizacijos siekia ne tik finansinės grąžos, bet ir visuomeninės naudos, taikydamos nevyriausybinio sektoriaus ir verslo vadybos principus. Skirtingai nuo tradicinio verslo modelių, socialiniame versle nesiekiama maksimaliai didinti pelno, bet pelnas tėra priemonė stiprinti visuomeninę misiją. Socialinio verslo apibrėžimas apima tiek pelno nesiekiančias organizacijas, taikančias verslo modelius, tiek ir pelno siekiančias įmones, kurių pagrindinis tikslas – visuomeninė nauda.
Konferencijos dalyviai diskutavo, kad jau ir pačią sąvoką „socialinis verslas“ sudarantys abu žodžiai savo reikšmėmis ir prasmėmis kiek prieštarauja vienas kitam. Tačiau kad yra galima verslo forma, kuri gali ne tik duoti pelno juo užsiimantiems, bet ir būti naudinga visuomenei, siekė įrodyti pranešėjai – žmonės, besidomintys socialinio verslo idėja, plėtra ir patys tuo užsiimantys.
Palyginti nauja veikla daugelyje šalių
„Pasaulyje yra daug socialinio verslo iniciatyvų ir daug organizacijų, tuo užsiimančių. Tačiau daugelyje šalių socialinis verslas tėra pradinėje plėtros stadijoje, socialinės įmonės dažnai tik iš dalies atitinka socialinio verslo apibrėžimus, o ir apibrėžimų vartojama įvairių, tad vienas pagrindinių uždavinių šiuo metu yra šios veiklos viešinimas bei pristatymas visuomenei“, – sakė konferencijoje Rokas Pečiulaitis, Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento projektų vadovas.
Socialinis verslas galimas įvairiomis formomis. Įdomus pavyzdys, pasak pranešėjo, – populiarioji nemokama internetinė enciklopedija „Vikipedija“, prieinama ir pasiekiama milijonams. Didelis naudos gavėjų skaičius, anot R. Pečiulaičio, šioje veikloje taip pat yra vienas iš svarbių rodiklių.
Nauja veikla yra ir socialinis ūkininkavimas. Pasak Estijos kaimo tinklo atstovės Meeri Klooren, tai tokia veikla, kai ūkininkavimas ir žemės ūkis tampa terapine bei edukacine priemone, dažniausiai žmonėms su negalia ar atsidūrusiems socialiniame užribyje – išsikapsčiusiems iš narkomanijos, alkoholizmo liūno ar grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Žinoma, kartu tai yra ir būdas ūkiui uždirbti papildomų pajamų. Tokie ūkiai, beje, populiarūs Italijoje, čia jų priskaičiuojama apie tūkstantį.
Airijos vietos veiklos grupės „West Cork Development Partnership“ atstovas Ian Dempsey konferencijos dalyviams papasakojo apie atokų Airijos Goleen kaimelį, kuriame žmonių bendruomeniškumo ir LEADER metodo dėka žingsnis po žingsnio jau beveik du dešimtmečius įgyvendinamas turizmo projektas.
Ir Lietuvoje yra gražių pavyzdžių
Socialinio verslo iniciatyvų yra ir Lietuvoje. Antroje konferencijos dalyje grupėmis dirbusiems dalyviams pristatyti Lietuvoje įgyvendinamų socialinio verslo iniciatyvų pavyzdžiai. Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorius Arūnas Survila pristatė socialinio verslo programą „Socialinis taksi“ – papasakojo apie kol kas tik Vilniuje už simbolinį 3 Lt mokestį neįgaliesiems teikiamas taksi paslaugas. Apie 120 nuolatinių vartotojų (aptarnauti daugiau nėra galimybių) internetu gali užsisakyti taksi, kad nuvyktų į reikalingą vietą. Kaip ir visas socialinis verslas, ši veikla neįsivaizduojama be savanorių indėlio.
Šią vasarą Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) specialistai kartu su keliomis Pagėgių savivaldybės bendruomenėmis įgyvendino projektą „Vaistažolių ir prieskoninių augalų verslo organizavimo galimybės Vilkyškių, Aušgirių, Bitėnų, Kriokiškių ir Žukų bendruomenėse“. Projektą konferencijoje pristatė jo koordinatorius Sigitas Stonys.
Taip pat pristatyta įmonės „Lyderio grupė“ veikla, Smalininkų bendruomenės projektai. Su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu aiškintasi visuomeninių organizacijų mokestinė bazė.
LEADER ateitis 2014–2020 m.
Gerovės kaime kūrimas, užimtumo ir kitų socialinių problemų sprendimas neįsivaizduojamas be LEADER metodo. Jo įgyvendinimą 2007–2013 m. apžvelgė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus atstovės Ilona Sadovskaitė ir Jolanta Vaičiūnienė.
Artėjant naujam ES 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui dėl LEADER ateities kyla daug klausimų. Todėl konferencijos dalyvių buvo paprašyta pareikšti savo nuomonę – dalyvauti Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro organizuojamoje apklausoje „Dėl LEADER metodo įgyvendinimo 2014–2020 metais galimybių“ ir iki gruodžio 3 d. užpildyti anketą (ją galima rasti internete adresais: www.leaderlietuva.lt, www.zmmc.lt).
Europos Komisija šalims narėms siūlo galimybę kito finansinio laikotarpio metu įgyvendinant LEADER metodą taikyti principą „viena teritorija – viena strategija“. Laikantis šio principo, įvairiems interesams atstovaujančių partnerių grupė parengtų daugiasektorinę integruotą vietos plėtros strategiją, kuri būtų finansuojama iš visų (arba kelių) ES fondų. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos vieno fondo finansuojamos vietos plėtros strategijos.
LEADER ateities klausimams konferencijoje buvo skirtas ir Kirsten Birke Lund, Europos LEADER kaimo plėtros asociacijos (ELARD) atstovės, pranešimas.
Deklaracijos projektas
Konferencijos pabaigoje dalyviai, padedami moderatorių – Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorės Linos Gumbrevičienės ir pavaduotojo Dariaus Macijausko, ASU Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto direktorės prof. dr. Vilmos Atkočiūnienės, ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovo Rimanto Čiūto, apibendrino tai, ką konferencijos metu sužinojo. „Savanoriškas darbas“, „nauda visuomenei“, socialinių problemų sprendimas“, „verslas kitaip“, „įvairiapusis užimtumas“, „tai, kas reikalinga man, mano kaimynui ir t.t.“ – tokios, dalyvių nuomone, yra socialinio verslo reikšmės.
Renginio pabaigoje Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė padėkojo konferencijos dalyviams, pranešėjams ir visiems padėjusiems renginį suorganizuoti.
Taip pat dalyviams pristatytas valdžios atstovams skirtos konferencijos deklaracijos „Dėl socialinio verslo stiprinimo“ projektas. Deklaracijos projektas išsiųstas visiems dalyviams ir iki lapkričio 30 d. laukiama pastabų.
Apdovanotos vietos veiklos grupės
Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras renginio metu apdovanojo penkias VVG už aktyvumą ir įdomius bei naudingus projektus.
Širvintų r. VVG už nuolatinį žinių siekimą, norą mokytis ir tobulėti skirtas LEADER apdovanojimas 2012 „Už žinių siekimą“. Vietos veiklos grupei „Nemunas“ už išskirtinį dėmesį jaunajai kaimo kartai, jaunimo užimtumo, turiningo laisvalaikio organizavimo ir iniciatyvų skatinimą – apdovanojimas „Už kaimo jaunimo iniciatyvų skatinimą“.
Vietos veiklos grupei „Pagėgių kraštas“ už kaimo gyventojų verslumo ugdymą organizuojant kaimo bendruomenių vaistažolių ir prieskoninių augalų verslą skirtas apdovanojimas „Už verslumo skatinimą“. Trakų krašto vietos veiklos grupei už tarptautinį bendradarbiavimo projektą, kuriuo vienijant krašto smulkiuosius verslininkus, menininkus ir amatininkus stiprinamos bei plečiamos kultūrinio turizmo paslaugos, – apdovanojimas „Už įdomų ir naudingą bendradarbiavimo projektą“. Ir Kėdainių rajono vietos veiklos grupei už naujos idėjos Lietuvoje įgyvendinimą – teminių kaimų, padedančių išsaugoti kaimo gyvybingumą, skirtas apdovanojimas „Už naujas idėjas“.
Pažintis su „Maisto banko“ veikla
Kasmet pasaulyje dėl netinkamų laikymo sąlygų ir transportavimo išmetama daugybė maisto – skaičiuojama, kad taip prarandama apie trečdalis produktų. O daugybė žmonių kasdien kenčia nepriteklių. Pagrindinė „Maisto banko“ veikla ir yra kasdienis maisto gelbėjimas – surinkti maisto ten, kur jo per daug, ir atiduoti jį tiems, kuriems jo trūksta.
Konferencijos dalyviams buvo sudaryta galimybė susipažinti su „Maisto banko“ veikla – šiuo metu didžiausia labdaros organizacija Lietuvoje pagal išdalijamo maisto apimtis. Be to, pasak „Maisto banko“ plėtros ir komunikacijos vadovo Vaidoto Ilgiaus, atlikus tyrimą išaiškėjo, jog tai ir antra pagal žinomumą organizacija Lietuvoje. Įkurtas Lietuvoje kaip projektas 2001 m., „Maisto bankas“ kaip atskira organizacija veikia nuo 2005 m. Akcijos rengiamos nuo 2003 m. Nuo 2009 m. jos vyksta du kartus per metus. Pati idėja gimė JAV 1968 m. vienam kunigui pastebėjus, kad sąvartynuose daug išmesto maisto, kai tuo metu yra žmonių, neišgalinčių maisto produktų nusipirkti. Jis pradėjo organizuoti atliekamo ir dar tinkamo vartoti maisto iš prekybininkų, gamybininkų, ūkininkų surinkimą. 1984 m. iš Kanados maisto bankų idėja pasiekė Europą.
Lietuvoje šiuo metu yra 4 regioniniai „Maisto banko“ padaliniai, dirbama 34 vietovėse. Kiekvieną dieną apie 20 darbuotojų (iš viso „Maisto bankas“ turi apie 200 savanorių) važiuoja į parduotuves, daugiausia į prekybos tinklą „IKI“, kur surenka besibaigiančio galiojimo maisto produktus.
Praėjusiais metais „Maisto bankas“ per dieną surinkdavo 10–12, šiemet 7–8 tonas maisto, kuris tą pačią dieną atiduodamas socialinėms organizacijoms ir įstaigoms, besirūpinančioms nepasiturinčiais žmonėmis. Lietuvoje tokių organizacijų yra per 550. Pernai maisto surinkta už 17,3 mln litų.
Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro informacija
