Pirmą kartą Lietuvoje rengiamo tęstinio projekto metu vyks konkursai, tiesioginės nacionalinių pamokų, diskusijų transliacijos.

Nors bendroji jaunimo politika vadinama prioritetine sritimi, o besimokančio balsavimo sprendimus, jaunimo aktyvumo skatinimas reglamentuojamas LR Švietimo ir mokslo įstatyme, jaunimo politinio dalyvavimo lygis išlieka labai žemas.

„Lietuvos visuomenė politiškai yra pasyvi, ypač lyginant su Vakarų Europos šalimis. Rinkėjų pasyvumas ypač ryškus Europos Parlamento rinkimuose. 2009 m. į juos atėjo mažiau nei 21 proc. visų Lietuvos rinkėjų, o jaunimo dalyvavimas tesiekė 12 proc. Akivaizdu, kad politinis pasyvumas yra auganti problema mūsų šalyje", – pabrėžia Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) direktorius Algis Krupavičius.

KTU informacija