Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, ugniagesiai apie padėtį nedelsdami informuoja savivaldybes, ieškoma būdų ir lėšų suremontuoti krosnis bei pašalinti kitus priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus dar iki prasidedant šildymo sezonui.
„Šiemet Lietuvoje jau degė apie tūkstantis namų ir butų, liepsnose žuvo net 45 žmonės. Tai skaudi statistika, patvirtinanti, kad kovojame ne su priežastimis, o su pasekmėmis“, – sako T. Žilinskas, tiek gaisrų, tiek eismo įvykių prevenciją nurodantis kaip vieną svarbiausių Vidaus reikalų ministerijos veiklos sričių.
Iš viso buvo aplankyti 7 008 socialinės rizikos šeimų būstai visoje Lietuvoje. Iš jų – 3 648 individualūs gyvenamieji namai, kuriuose gyvena 15 776 žmonės, iš jų – 8 137 vaikai, ir 3 360 butų daugiabučiuose, kuriuose gyvena 11 778 žmonės, iš jų 6 320 – vaikai. 447 aplankytuose būstuose dėl įvairių priežasčių anksčiau jau buvo kilę gaisrai (individualiuose namuose – beveik dvigubai daugiau nei daugiabučiuose).
Maždaug pusėje iš aplankytų būstų yra rūkoma. Neatsargus rūkymas yra viena dažniausių gaisrų priežasčių. Per šių metų pirmą pusmetį dėl neatsargaus rūkymo Lietuvoje žuvo 17 gyventojų, t. y. beveik 38 proc. visų žuvusiųjų. Ypač pavojingas – rūkymas lovoje, kuomet didesnė tikimybė užsnūsti. Neužgesintos nuorūkos taip pat gali sukelti gaisrą.
Maždaug ketvirtadalis visų aplankytų gyventojų naudoja netvarkingus buitinius elektros prietaisus.
Ypač neramina tai, kad labai didelė dalis gyventojų buitinius elektros prietaisus eksploatuoja netinkamai – beveik pusė visų lankytų individualiuose namuose gyvenančių asmenų ir beveik 70 proc. daugiabučiuose gyvenančių asmenų. Gyventojai netinkamai parenka buitinių elektros prietaisų eksploatavimo vietas – laidai liečiasi prie viryklės ar plautuvės, prispaudžiami durimis ar baldais, dėl ko jie gali būti pažeisti. Šalia kaistančių viryklių laikomi degūs namų apyvokos daiktai, virš jų kabinami skalbiniai, nešalinami nutekėję riebalai, kurie pasiekę aukštą temperatūrą gali užsidegti savaime. Įjungti elektros prietaisai paliekami be priežiūros, vienu metu įjungiama per daug prietaisų, o tai gali sukelti elektros įtampos perkrovą.
Pareigūnai ypač didelį dėmesį kreipė krosnių, kurios neretai tampa nelaimių priežastimi, ar kitų šildymo įrenginių būklei. Paaiškėjo, kad beveik pusėje individualių namų ir net 70 proc. daugiabučių jie netvarkingi: įtrūkusios plytos, suskilę krosnių sujungimai, nesandarios pakuros durelės, nesandarūs suskeldėję dūmtraukiai.
Dar didesnė dalis aplankytų gyventojų, nepaisydami savo ir savo artimųjų saugumo, krosnis bei šildymo įrenginius eksploatuoja netinkamai – net 86 proc. daugiabučių ir 80 proc. individualių namų gyventojų. Šalia krosnių, nesilaikant saugaus atstumo, statomi įvairūs baldai, vaikų lovelės. Prie pat nesandarių krosnių durelių laikomos medinės ar popierinės dėžės su malkomis, virš krosnių džiovinami skalbiniai, tiesiog ant krosnių džiovinami batai, drėgnos malkos.
Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje gyvenamuosiuose pastatuose jau kilo 978 gaisrai, tai sudaro 15 proc. visų šalyje kilusių gaisrų. Ypač skaudu tai, kad juose žuvo net 45 žmonės.
PAGD duomenimis, socialinės rizikos šeimų, kurioms gali reikti pagalbos sutvarkant krosnis ar elektros instaliaciją, Lietuvoje yra apie 9 tūkstančiai. Blogesnė situacija, vertinant gaisrų riziką, pasak ugniagesių, yra šalies rajonų savivaldybėse.
