Spausdinti šį puslapį

Europos aukštojo mokslo inovacijos: netrukus ir Lietuvoje?

2023-08-21, 10:07
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Europos aukštojo mokslo inovacijos: netrukus ir Lietuvoje? Pranešimo spaudai autorių nuotr.

Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tradiciniai mokymosi būdai nebėra vienintelė priemonė žinioms ir įgūdžiams įgyti. Mikrokredencialai – tai įrašai apie trumpas besimokančiojo mokymosi patirtis ir pasiektus mokymosi rezultatus. Šią priemonę jau taiko kelios Europos šalys, tačiau ar Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra pasiruošusi ją įveiklinti?

Iki šiol, papildomuose kursuose, mokymuose ar seminaruose dalyvavusiems asmenims buvo suteikiami sertifikatai, kurie dažnai pripažįstami tik nacionaliniu mastu. Planuojama, jog išduodami mikrokredencialai bus pripažįstami visose Europos šalyse ir suteiks lanksčias bei į kompetencijas orientuotas mokymosi galimybes asmeniniam ir profesiniam specialistų tobulėjimui.

„Daugelis darbuotojų turės įgauti naujus ir tobulinti esamus įgūdžius, dėl skaitmeninės permainos bei iškylančių pokyčių darbo rinkoje. Ši situacija skatina mikrokredencialų plėtrą Europos sąjungoje ir už jos ribų. Dėl mikrokredencialų pritaikomumo darbo rinkos poreikiams ir jų prieinamumo platesnei auditorijai, ši sistema gali būti puiki priemonė naujų įgūdžių įgijimui ir esamų tobulinimui“, ­– sako Europos Komisijos (EK) Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė Agnieszka Jelnicka.

Planuojama, kad mikrokredencialų sistemos pripažįstamas ugdymas bus standartizuotas ir suteiks tokias žinias bei įgūdžius, kurie atitiks ne tik asmeninius, bet ir darbo rinkos bei platesnius visuomenės poreikius. Asmens ugdymosi patirtys, kartu su jas paaiškinančia informacija, vėliau bus paverstos skaitmeniniais dokumentais – ženkliukais, kuriuos besimokantieji galės laikyti asmeninėse skaitmeninėse piniginėse (angl. digital wallet).

Ši kompetencijų įgijimo ir pripažinimo priemonė buvo pristatyta bei analizuojama Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotame renginyje „Mikrokredencialų vertės ir galimybės“, skirtame Lietuvos akademinei bendruomenei.

Kada pamatysime Lietuvoje?

Studentų, verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą skatinanti mikrokredencialų ekosistema – viena iš EK kuriamos Europos švietimo erdvės vizijos dalių. Šios sistemos taikymo lyderiais jau spėjo tapti Airija ir Nyderlandai. Anot Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotojos Aurelijos Valeikienės, būtina apsvarstyti šios sistemos įdiegimą ir Lietuvoje.

„Mikrokredencialai Europoje ypač išpopuliarėjo pandemijos metu, tačiau Lietuvoje dar nėra įtraukti į teisinę sistemą ir nesustyguotas praktinis jų pripažinimo aspektas“, – teigia A. Valeikienė, tačiau pabrėžia, jog tai padaryti yra įmanoma.

Anot jos, vienos svarbiausių aktualių mikrokredencialų sistemos suteikiamų verčių: persikvalifikavimas, alternatyvūs keliai į aukštąjį mokslą ir dėstytojų pedagoginių kompetencijų vystymas bei formalus pripažinimas. A. Valeikienės teigimu, šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje persikvalifikavimų skaičius yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Todėl šalyje labai svarbu išlaikyti aukšto lygio specialistus, o neišnaudojus sėkmingos, inovatyvios galimybės žala būtų didelė.

„Kalbant apie užsienio studentų pritraukimą, jiems kartais trūksta tam tikrų žinių arba jų lygis nepakankamas, todėl mikrokredencialai galėtų padėti kompensuoti šiuos trūkumus“, – papildo A. Valeikienė.

Renginyje įžvalgomis pasidalinę ekspertai sako, jog tikroji mikrokredencialų nauda priklauso nuo kokybės standartų – svarbu, jog ši sistema būtų pripažįstama tarptautiniu lygmeniu ne tik aukštajame moksle, bet ir darbo rinkoje. Pasak Airijos skaitmeninio mokymo tarybos pirmininko ir Dublino miesto universiteto Nacionalinio skaitmeninio mokymo instituto direktoriaus Marko Browno, pirmiausia mikrokredencialai turi būti steigiami universitetuose.

„Dėl turimos ilgametės patirties ugdymo programų kūrime ir įgyvendinime, mikrokredencialus išvystyti gali tik universitetų bendruomenės. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame ugdymo pasiūlai, tačiau siekiant ištobulinti mikrokredencialus būtina atidžiau išanalizuoti paklausą. Svarbiausia atsižvelgti į nuolat besikeičiančius darbo rinkos reikalavimus ir juos išpildyti vystant ugdymo sistemą“, – sako M. Brown

Prie Lietuvoje švietimo inovacijų vystymo aktyviai prisideda KTU – universitetas yra vienas iš trylikos Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (ECIU) narių, kurie vysto bendrą ECIU universitetą. Jo tikslas – sukurti inovatyvų universitetą, atliepiantį visuomenės, piliečių ir verslo poreikius.

„ECIU universitete vystomi Europos skaitmeniniai kredencialai mokymuisi. Šie mikrokredencialai atitiks Europos Sąjungos standartus ir bus ypač patogūs besimokančiajam bei darbdaviui, nes įgūdžiai ir žinios, kurias įgavo studentas, bus išsamiai aprašyti“, – teigia Tamperės universiteto dėstytoja ir mikrokredencialų tyrėja Padmasheela Kiiskilä.

Tinkama praktika – Estijoje

Vienas iš sėkmingai mikrokredencialų sistemos vystymo pavyzdžių Baltijos Šalyse – Estijos verslo mokykloje (EBS). EBS buvo pirmasis Estijos universitetas, pasiūlęs mikro-laipsnių studijų programas – magistrantūros studijų modulius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama penkioms sritims: tvarumui ir žaliajai ekonomikai, skaitmeninei transformacijai, komunikacijai ir rinkodarai, vadybai ir lyderystei, finansams ir apskaitai.

EBS mikrokredencialai, dar vadinami mikro-diplomais, buvo įsteigti glaudžiai bendradarbiaujant su šalies darbo birža. Tačiau EBS magistrantūros studijų ir mikro-laipsnių vadovas bei už mokymo programų vystymą atsakingas Jimas Seltenrijchas teigia, jog šios sistemos steigimas neišvengė iššūkių.

„Mikrokredencialų įsteigimas buvo ypač keblus, tačiau paklausa šiam projektui yra didelė. Sunkiausia yra sekti darbo rinkos poreikius ir operatyviai koreguoti mokymosi turinį bei pasiekti, kad mikrokredencialai neiškreiptų nei dėstytojų, nei studentų motyvacijos mokytis, o kaip tik ją sustiprintų ir atvertų papildomų galimybių lanksčiai konstruoti studijų pasiūlą“, – sako J. Seltenrijchas.

Sekdami darbo rinkos pokyčius, EBS kasmet atnaujina mikro-laipsnių turinį tam, kad studentai įgytų naujausias žinias ir aktualias kompetencijas. Sėkmingai baigus programą, universitetas įteikia 15 kreditų vertės mikro-laipsnio sertifikatą, kuris studentams, norintiems tęsti studijas magistrantūroje, suteikia galimybę įskaičiuoti išklausytus kreditus į bet kurios pasaulio aukštosios mokyklos studijų programą.

„Planuojame, jog surinkus tam tikrą kreditų skaičių ir paruošus baigiamąjį projektą, studentas galėtų gauti diplomą. Taip pat pirmus metus suteiksime daug kreditų, o likusius metus leisime pasiskirstyti studijų krūvį studento pasirinktame laikotarpyje“, – teigia J. Seltenrijchas.

KTU inf. 

Komentuoti