Jungtiniame gyvybės mokslų bei Nacionaliniame fizinių ir technologijų mokslų centruose dirbantys mokslininkai prisidėjo kuriant mobiliuosius telefonus, pažangiausius Europoje lazerius, yra sukūrę žmogaus atsparumą ligoms didinančias inovacijas.
„Lietuva turi perspektyvą ir tikrai bus inovacijų šalimi. Šiuolaikinio mokslo galimybės beribės – naujausi medicinos, vėžio gydymo, genomų atsinaujinimo išradimai gali pakeisti žmonijos raidos istoriją. Investicijos į inovacijas ir talentus yra prioritetinės mūsų valstybėje. Mokslas ir pažanga tampa Lietuvos vizitine kortele", – sako Prezidentė.
Jungtiniame gyvybės mokslų centre studijuoja 800 studentų, čia atliekami bandymai ir išradimai gali duoti proveržį gydant vėžį, kuriant naujos kartos augalus. Mokslininkai jau dabar atlieka neinvazinės vėžio diagnostikos tyrimus – tai reiškia, kad ateityje medikams tiriant vėžį, nereikės chirurginiu būdu imti mėginio, tiesiog užtektų atlikti seilių tyrimą. Taip pat čia atliekama vėžio ląstelių diagnostika molekuliniu lygmeniu galėtų sumažinti mirtingumą nuo vėžio net iki 50 proc., nes ši technologija leidžia aptikti pačius ankstyviausius ląstelės pakitimus ir taip užkirsti kelią ligai.
Šiame centre dirbančio profesoriaus Virginijaus Šikšnio atradimas vertas Nobelio premijos. Šio mokslininko unikalus atradimas genomų atsinaujinimo srityje leidžia molekulėje eliminuoti ligą nulemiantį geną ir pritaikyti šią technologiją didinant žmogaus atsparumą ligoms, ar pritaikant augalų išauginimą net pačiomis nepalankiausiomis klimatinėmis sąlygomis.
Nacionalinis fizinių ir technologijų mokslų centras vienija geriausius fizikos, chemijos ir technologijos mokslo padalinius. Centro mokslininkų kuriamas technologijas jutiminiams telefonams naudoja viena didžiausių pasaulio technikos gamintojų „Samsung". Taip pat šio centro lietuvių mokslininkų išrastas terahercinis lazeris jau naudojamas kuriant saugumo sistemas – oro uostose keleivių patikrai, pašto ir pervežimo kompanijų skenuojant siuntinio turinį, identifikuojant asmens dokumentų autentiškumą ir net atpažįstant odos vėžį.
Šiame centre yra ir unikali radiolokacinio matavimo aparatūra – visame pasaulyje yra tik 16 tokių įrenginių. Jie naudojami aplinkos apsaugai – padeda nustatyti oro taršos šaltinį, taip pat moderniai archeologijai – aparatas gali datuoti iki 50 tūkst. metų senumo audinius ir dalis.
Nacionaliniame fizinių ir technologijų mokslų centre Prezidentė atidarė ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN mokslo parodą. Pasak Prezidentės, ši paroda yra ne tik Lietuvos ir CERN bendradarbiavimo įrodymas, bet ir išskirtinė galimybė Lietuvos visuomenei susipažinti su pasauliniais mokslo išradimais. Ši paroda veiks 3 mėnesius, apsilankymas joje nemokamas.
Kovo 17-ąją CERN Taryba svarstys Lietuvos paraišką dėl asocijuotos narystės ir Lietuva pradės stojimo procedūrą į vieną didžiausių ir pažangiausių pasaulio mokslo organizacijų. Lietuvai tapus CERN asocijuota nare, pas mus bus atidarytas CERN verslo inkubatorius, kuriame ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mokslininkai galės pradėti savo verslą.
