Anot pranešimo, kaip rodo gauti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų. Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką, už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų. Pasak Vilniaus RAAD direktoriaus Mariaus Švaikausko, padaryta žala gamtai bus apskaičiuota gavus tikslius duomenis apie į Nerį patekusių nuotekų kiekį.
UAB Vilniaus vandenys viešojoje erdvėje yra paskelbusi, kad po avarijos magistralinėje trasoje į aplinką pateko mažiausiai 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Tačiau, anot Aplinkos ministerijos, tai kol kas tik preliminari informacija. Remiantis šiais preliminariais duomenimis, bendra aplinkai padaryta žala siektų apie 300 tūkst. eurų.
Nuo pat avarijos pradžios aplinkosaugininkai vandens mėginius ėmė ne tik Neryje, bet ir Nemuno žemupyje. Šių vandens telkinių būklė stebima nuolat. Ligi šiol nėra pastebėta nei žuvų kritimo atvejų, nei kitų nerimą dėl ekosistemų keliančių požymių.
Avarijos priežastims tirti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) viršininkė Laura Nalivaikienė sudarė komisiją iš VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Kultūros paveldo departamento atstovų. Šiai komisijai pavesta nustatyti įvykusios avarijos priežastis, normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis, taip pat ir asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija.
