Net 44 proc. 18-24 m. Lietuvos jaunuolių balsavo šių metų EP rinkimuose - tai 16 proc. punktų daugiau negu ES vidurkis. Gausiai balsavo ir Lietuvos pensininkai (61 proc.) bei įmonių vadovai (63 proc.), viršiję ES vidurkį 10 proc. punktų.
Mažiausiai balsavo 25-39 m. amžiaus rinkėjų: tik 33 proc. (tai artima ES vidurkiui). Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje mažiau aktyvūs buvo namų šeimininkai: jų balsavo tik ketvirtadalis, o tai 12 proc. mažiau negu ES vidurkis. Mažiau aktyvūs buvo ir savarankiškai dirbantieji: Lietuvoje jų balsavo 41 proc., o ES vidurkis - 52 proc.
44 proc. balsavusių Lietuvos gyventojų EP rinkimuose pasirinko tą partiją, už kurią anksčiau balsuodavo. Šis rodiklis artimas ES vidurkiui. Kita vertus, net 12 proc. balsavusių lietuvių tik rinkimų dieną apsisprendė, už ką balsuos (ES vidurkis - 7 proc.).
Lietuvoje net 62 proc. balsavusių žmonių nusprendė ateiti į rinkimus manydami, kad balsuoti yra jų pilietinė pareiga (ES vidurkis - tik 41 proc.). Paklausti apie problemas, kurios vertė balsuoti EP rinkimuose, Lietuvos rinkėjai dažniau negu kitų ES šalių gyventojai minėjo ekonomikos augimą, pensijų ateitį, energetiką bei žemės ūkį, o rečiau - imigraciją, ES tarptautinį vaidmenį, ES institucijų galias bei kovą su klimato kaita.
Nebalsavę lietuviai dažniau negu kitų ES šalių gyventojai teigė, jog ﾄbalsas neturi jokių pasekmių arba nieko nepakeičia": taip teisinosi 19 proc. nebalsavusių lietuvių, o ES vidurkis - 14 proc. Pastebėtina, kad Lietuvoje gerokai sumažėjo žmonių, nepasitikinčių ar nusivylusių politika apskritai - taip šiemet teisinosi tik 16 proc. nebalsavusių lietuvių, o ES vidurkis - 23 proc. Ankstesniuose rinkimuose tai būdavo svarbiausia lietuvių nebalsavimo priežastis.
Lietuvių požiūris į ES ir jos institucijas yra gerokai teigiamesnis negu vidutinio europiečio: 69 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi ES piliečiais (ES vidurkis - 63 proc.), 57 proc. pasitiki ES institucijomis (ES vidurkis - 43 proc.), o pusė lietuvių įsitikinę, kad Europos Parlamentas atsižvelgia į jų rūpesčius (ES vidurkis - 38 proc.). 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų šalies narystė ES yra teigiamas dalykas (ES vidurkis - 51 proc.).
71 proc. Lietuvos gyventojų teigia turėję visą reikiamą informaciją, padėjusią pasirinkti, už ką balsuoti (ES vidurkis - 57 proc.). Kampaniją, skatinančią balsuoti EP rinkimuose, pastebėjo net 76 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis - 65 proc.). Apklausa taip pat parodė, kad net 84 proc. Lietuvos gyventojų bent keletą kartų per savaitę žiūri televizijos žinias. Internete naujienas skaito 44 proc., o laikraščiuose - tik 30 proc. lietuvių.
