Iki 2009-ųjų valstybė kas mėnesį kiekvienam vaikui iki 18 metų skirdavo po 50 litų vadinamųjų vaiko pinigų, kurie buvo mokami nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Tam valstybė skirdavo beveik pusę milijardo per metus.
Seimas nusprendė, kad anksčiau vadinta laikina krizės laikotarpiui priimta tvarka, pagal kurią vaiko pinigus gali gauti tik šeimos, kuriose vienam asmeniui tenka mažiau nei 525 litai per mėnesį ir tik iki mokyklinio amžiaus – septynerių metų, turi likti galioti visam laikui.
„Tai reiškia, kad tie, kurie eina su suplyšusiais batais į mokyklą, tie, kuriems mokytojos iš savo pinigų rytais perka batoną, kad papusryčiautų, tų 50 Lt negaus – baisu“, – sakė aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė.
„O kiek mokyklų pasinaudoja ta galimybe, kad visiems vaikams galima nemokamai pieno produktus, šviežius vaisius ir daržoves teikti, tai irgi valstybės pagalba ir parama. Klausimas tik, kaip už tai atsakingi darbuotojai tokia parama pasinaudoja.
Paimti iš konteksto tik vieną išmoką vaikui, kuri yra sudėtinė visos socialinės paramos dalis, būtų ne visiškai tikslu“, – tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
„Nė vienoje ES šalyje nėra tokio žemo amžiaus cenzo išmokoms vaikams. Išmokos yra mokamos bent jau iki to amžiaus, kada vaikai gali bent šiek tiek užsidirbti, tai reiškia, bent jau iki 15–16 m.“, – teigia R. Paulavičienė.
Iki 18 metų vaiko pinigai būtų mokami tik nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms daugiau nei tris vaikus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, vaiko pinigams pagal naująją tvarką valstybė išleidžia apie 130 mln. litų, o juos gauna apie 150 tūkst. šeimų.
Kristina Jackūnaitė
LTV naujienų tarnyba
