"Įgyvendinus projektą, konsultacijas numatoma teikti gyventojui atvykus į biblioteką, taip pat bus sudaryta galimybė pateikti klausimą elektroniniu būdu per specialiai tam tikslui sukurtą interneto svetainę www.saugokduomenis.lt", - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė.
Projektas iš dalies finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Pernai birželį prasidėjęs projektas turėtų pasibaigti 2014 m. gruodžio mėn.
Pasak D. Šinkūnienės, projekto metu aktyviausiems Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariams sudaromos galimybės dalyvauti mokymuose dėl konsultavimo paslaugų asmens duomenų apsaugos klausimais teikimo bibliotekose, taip užtikrinant bibliotekininkų parengimą vykdyti konsultavimo veiklą. Numatoma, kad mokymuose dalyvaus 205 bibliotekininkai, jie išklausys 40 akademinių valandų mokymo kursą.
Tikimasi, kad įgyvendinus šį projektą informacija apie asmens duomenų apsaugą bei konsultacijos taps lengviau prieinamos ir patogesnės Lietuvos gyventojams.
Pasak D. Šinkūnienės, visuomenės domėjimasis asmens duomenų ir privatumo apsauga nuolat didėja - tai matyti pagal Inspekcijos suteiktų konsultacijų statistiką. Pavyzdžiui, 2005 m. suteiktos 2207, 2008 m. - 3179, 2010 m. - 3294, o 2013 m. - 3842 konsultacijos. Konsultacijų skaičius nuo 2005 m. šioje srityje išaugo daugiau nei 50 procentų, o veiklos apimtys kasmet auga vidutiniškai apie 15-20 procentų.
Didžiąją dalį suteiktų konsultacijų sudaro konsultacijos telefonu ir elektroniniu paštu. Pavyzdžiui, 2013 m. iš 3842 konsultacijų telefonu suteiktos 3189, elektroniniu paštu - 428 konsultacijos.
Spaudos konferencijoje Seime dalyvavusi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė sakė, kad jau ir politiniame, diskusijų lygmenyje politikai, mokslininkai, gamintojai vis garsiau reiškia susirūpinimą dėl interneto turinio, dėl jo apsaugos nuo incidentų, kurių metu tikėtina didelė asmens duomenų saugumo pažeidimų tikimybė.
"Jau beveik dešimtmetį informacijos laisvės, privatumo, asmens duomenų apsaugos ir pasitikėjimo internetu teikiamomis paslaugomis temos yra įtrauktos į Europos Sąjungos Tarybos, Komisijos, Parlamento, Teisingumo teismo ir kitų institucijų dienotvarkes",- sakė ji.
R. Vaitkevičienė apgailestavo, kad žmogaus teisės į asmens duomenų apsaugą gynimu susirūpinta pavėluotai, kai globaliame elektroninių ryšių tinkle jau skelbiama daugybė privačios informacijos, kuri keliauja iš vieno interneto puslapio į kitą, per "debesijos" paslaugas pasiekia tolimiausių šalių serverius.
"Mes negalime nepripažinti, kad technologijos tobulėja sparčiau negu įstatymų leidėjas spėja reaguoti į šiuos pokyčius, pvz., per pastarąjį dešimtmetį technologijos ypač mobiliųjų komunikacijų įrenginiai (išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai), biometrinių duomenų naudojimu paremti sprendimai vystėsi sparčiai, o Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos nuo 2011 m. nepakito",- pastebėjo R. Vaitkevičienė.
Pasak jos, praėjusią savaitę Atėnuose trys institucijos - Europos Komisija, Europos Parlamento pranešėjai, ES Tarybai pirmininkaujanti Graikija ir pirmininkausianti Italija - sutarė dėl veiksmų plano, pagal kurį duomenų apsaugos reforma bus patvirtinta iki šių metų pabaigos. Tikimasi, kad naujas duomenų apsaugos reglamentas turėtų įsigalioti visose valstybėse narėse ne vėliau kaip 2015 m.
Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį Seime surengta spaudos konferencija, skirta Europos duomenų apsaugos dienai.
1981 m. sausio 28 dieną Europos Taryba priėmė Konvenciją, kuri buvo pirmasis teisiškai įpareigojantis duomenų apsaugai skirtas tarptautinis dokumentas. Minint šią datą, 2014 m. sausio 28-ąją Europos institucijos ir įstaigos švenčia jau aštuntąją Europos duomenų apsaugos dieną.
