Iš šio posto jos niekas negali atstatydinti, niekas negali jo paveržti nei intriga, nei pinigais ar kaip kitaip pasikėsinti. Šita kadencija - iki gyvenimo pabaigos. Teigiama, jog pirmosios Vyriausybės nariai dėl jos globėjiškumo ir gebėjimo išsklaidyti retkarčiais kylančius dūmus taip ir vadino ją - Mama. Ir kas žino, jei K. Prunskienė nebūtų buvusi nustumta nuo valdžios, ir jos motinišką ranką būtų galėjusi pajusti Lietuva, gal šiandien bent mažos dalies tų blogybių, kurios kaip kirminas graužia valstybę iš vidaus, nė nežinotume...
Sūnus Vaidotas Prunskus sutinka, kad jo motinos nuopelnai Lietuvai nėra deramai įvertinti, ir yra įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis - politinė konkurencija, bandymai sumenkinti ar "pateikti visiškai kitaip" jos nuveiktus darbus. Dabar didžiausias vaikų rūpestis - K. Prunskienės sveikata. Po reabilitacijos Maskvos klinikoje, kur penkis mėnesius ją sergėjo vyriausioji dukra R. Vaitkienė, K. Prunskienė reabilitaciją tęsia gimtojoje sodyboje Švenčionių rajone, supama jauniausios dukters Daivitos ir sūnaus Vaidoto bei anūkų meilės.
"Kai išvažiuoji iš reabilitacijos klinikos, reikia ir toliau nuolatos mankštintis, - sakė R. Vaitkienė. - Mama nepaprastai daug dirba, kasdien turi po kelias treniruotes, ir gydytojai stebisi mamos atkaklumu". Matyt, ne pasigyrimui savo autobiografijoje K. Prunskienė kaip esminį giminės bruožą yra brūkštelėjusi atkaklumą, kurį atradusi ir sename Stankevičių giminės herbe: "Atkaklumas yra atlyginimas", rašo RESPUBLIKA.
