70 proc. Lietuvos dujotiekių nutiesusi Kauno bendrovė „Kauno dujotiekio statyba" su lenkų partneriais siekia įsitvirtinti kaimynės rinkoje, ten per artimiausius metus planuojama nutiesti apie 2 tūkst. km dujotiekių. „Kauno dujotiekio statyba" pasirašė bendradarbiavimo sutartį su didžiausia Lenkijos statybos bendrove „Budimex" ir kaip rangovų konsorciumas pretenduoja į penkis dujotiekio tiesybos projektus gretimoje šalyje, informuoja „Verslo žinios".

Kinijos ekspertams pradedant tikrinti Lietuvos pieno perdirbimo bendroves, Pienininkų asociacijos Pieno centras vadovas sako, kad šalies perdirbėjai gali eksportuoti į Kiniją, kurios rinka pakeis pienininkų padėtį Lietuvoje.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas PetrasBekėža teigiamai vertina Vyriausybės sprendimą tęsti bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) veiklą, tačiau tvirtina, kad ateityje bendrovei teks skirti daugiau pinigų.

Italijos Taranto uoste įstrigusiam įsiskolinusios „Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL)laivui „Romuva" pagaliau atgabenta kuro. Tai BNS patvirtino įgulos narys Vytautas Augaitis.

Bendras verslo aktyvumo euro zonos ūkyje indeksas, preliminariais šį rodiklį skaičiuojančios tyrimų organizacijos „MarkitEconomics" vertinimais, liepą kiek sumažėjo.

26 nedidelės Lietuvos bendrovės, kurių visų kapitalas - vietinis, lygiuojasi į pasaulio lyderes, artėja prie devynženklių metinių pajamų ir kasmet paauga bent penktadaliu - Lietuvos lazerių pramonė pagal pajamas patenka į didžiausių ir šimteriopai turtingesnių valstybių, plėtojančių šią sritį, dešimtuką, o kai kuriose nišose yra pasaulio lyderė.

Kinijos specialistai rugpjūtį pateiks išvadas, ar Lietuva gali į Kiniją eksportuoti gyvus gyvulius, rašo „Verslo žinios". Anot žemės ūkio atašė Kinijoje Mindaugo Kuklieriaus, patekti į šią rinką ypač aktualu Lietuvos mėsos ir pieno pramonei, nes ji priversta ieškoti naujų galimybių, kai nebeliko eksporto į Rusiją.

Lietuvos reklamos rinką stipriai sujudinti gali pradėjęs veikti Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl", rašo „Verslo žinios".

Ateityje valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių" pelningumas gali kristi, nes bendrovė vysto didžiulius projektus, kurie gali duoti mažą grąžą, rašo „Verslo žinios".

Naujai savo veiklą pradedantys arba į Kauno persikeliantys verslininkai pirmaisiais metais už komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijas mokės simbolinį 0,1 proc. dydžio žemės nuomos mokestį. Tokiam siūlymui antradienį pritarė Kauno miesto taryba.