Investicinis klimatas ir verslo ryšiai tarp Lietuvos ir JAV – tokios temos aptartos ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos verslo tarybos nariais.

Dažniausiai pradedantys verslininkai daugiausiai dėmesio skiria verslo plano kūrimui ir investicijų paieškoms. Tačiau teisės specialistai pataria visų pirma pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir tik tada toliau vystyti veiklą.

Naujieji kojinių gamybos įmonės „Sparta“, kuriai priklauso gamybos pastatai Vilniaus Naujamiestyje, savininkai pardavė verslą – jį įsigijo Danijos kojinių gamintojos „JBS Textile Group“ valdoma Kazlų Rūdos tekstilės įmonė VIP. Gamybos pastatus Naujamiestyje numatoma rekonstruoti į komercines patalpas.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Kaip rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.

Vieniems atrodo, kad imtųsi verslo, jei tik sugalvotų gerą idėją, kiti ryžtųsi jį pradėti, jei tik turėtų tam finansų. Tačiau svarstant galimybę pradėti nuosavą verslą, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo kompetencijas, pasiryžimą ir gebėjimą prisiimti riziką. Taip teigia SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis ir pateikia penkis požymius, kurie gali rodyti, kad dar nesate pasiruošę imtis nuosavo verslo.

Daugelis žmonių dažnai pasvajoja apie savo verslo kūrimą, tačiau iš tikrųjų to imasi ne kiekvienas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje iš viso buvo registruota virš 83.000 veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių. Tuo tarpu gyventojų skaičius siekė apie 2.800.000, t. y. tik beveik 3% lietuvių įkuria savo verslą (proporcingai skaičiuojant vieną įmonę vienam asmeniui). Kaip pakliūti į tuos 3%?

Šiuo metu jaunos verslininkės Gretos Putnaitės įmonėlėje - pats prieškalėdinis darbymetis – čia neišpasakytai gardžius aromatus skleidžia į mažus stiklainėlius pilstoma karamelė. Ir, nėra abejonės, kad jei žmonėms būtų galima ne tik į burną įsidėti šio skanumyno, bet ir į galvas įsikrėsti jo autorės entuziazmo, verkšlenančiųjų, kad Lietuvoje nėra vietos jaunimui, būtų gerokai mažiau.

Nuo kitų metų darbuotojo ir darbdavio mokesčiai SODRAI bus sujungti ir tai turės teigiamos įtakos nedideliam verslui, tačiau rimtesnių pokyčių, mažinančių mokesčių naštą smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dar reikės palaukti. Šiuo metu būtinybė kiekvieną mėnesį sumokėti mokesčius daliai nedidelio verslo atstovų yra rimtas iššūkis, kartais pastūmėjantis net į šešėlinę ekonomiką – ypač jei įmonė išgyvena aktyvų augimą, pavyzdžiui, įdarbina daugiau darbuotojų arba parduoda daugiau nei įprasta prekių ar paslaugų. Kas gi galėtų pakeisti šią situaciją, išskyrus rimtesnius mokesčių pokyčius?

Kepamų sveikuoliškų duonelių verslas, trys vaikai ir prie viso to dar vizažo menas – Agnės Dzeranovos kasdienybė. Ši moteris per dieną ne tik spėja šimtą darbų nuveikti, vaikais pasirūpinti, bet tuo pačiu dar randa laiko sportui ir visuomet atrodo pasitempusi, elegantiška bei rami.

Iš SEB banko prezidento patarėjo pareigų atsistatydinęs Gitanas Nausėda pareiškė artimiausiu metu paskelbsiantis, ar sieks Lietuvos prezidento posto. Daliai žiniasklaidos tai atrodo svarbu, nors sunku prisiminti, kad anksčiau kiekvienas bankininkas, inžinierius, mokytojas ar kitos profesijos žmogus, visiškai nesusijęs su politika, atsiskaitytų visuomenei, ar kandidatuos į šalies vadovus.