„Šis principas ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra neteisingas, nes tokiu būdu vienų vartotojų sumokėti pinigai bus tiesiog perduodami kitiems. Taip jų permokėtos lėšos iš vieno energetikos sektoriaus, pavyzdžiui, šilumos ūkio, gali patekti į kitą, pavyzdžiui, į elektros gamybą ar pramonę. O tai jau yra kryžminis subsidijavimas", – teigė į Vyriausybę dėl šios tvarkos oficialiai kreipęsis A. Kupčinskas.

Nuo 2013 metų pradžios ir iki šių metų gegužės pradžios bendrovė „Kauno energija" iš „Lietuvos dujų" nupirko dujų už 30,6 mln. litų, o „Gazprom" pritaikius 20,95 proc. nuolaidą, jos permokėta suma už šį laikotarpį siekia 6,4 mln. litų. Planuojama, kad jau 2015 metais didžioji šilumos dalis Kauno mieste ir rajone bus pagaminta iš biokuro. Taigi, 2015 metais perkant mažiau dujų šilumos gamybai, kompensacija už perkamas dujas nepasieks „Kauno energijos" bendrovės ir galutinių šilumos vartotojų, o 2013 ir 2014 metais permokėtos lėšos atitinkamai „nukeliaus" į kitus miestus ar sektorius.

„Kauno ir kitų miestų šilumos vartotojai neturėtų būti baudžiami už tai, kad importinį iškastinį kurą sparčiai keičia lietuvišku atsinaujinančiu biokuru, kas visiškai atitinka valstybės strategiją energetikos sektoriuje", - pabrėžė Kauno meras A. Kupčinskas.

Pasak Kauno mero, teisinga būtų 2013-2014 metais pirktų iš „Gazprom" dujų permoką sugrąžinti galutiniams vartotojams, kurie ir sumokėjo šias lėšas. Tai padaryti nėra sudėtinga, nes AB „Lietuvos dujos" ar kiti dujų tiekėjai turi visus dujų pardavimo-pirkimo dokumentus ir lengvai gali apskaičiuoti permokos dydį.

AB „Kauno energija" savo ruožtu kompensacijos dydžiu mažintų savo tiekiamos šilumos kainas, o šias procedūras griežtai kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.