Taigi remiantis tiek Darbo kodeksu, tiek – darbo teisės normomis darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir profesiškai tobulėti.

Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, reikėtų žinoti, kad, atsižvelgiant į švietimo įstaigos išduotas pažymas, suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose; diplominiam (bakalauro, magistro) darbui, daktaro disertacijai, meno projektui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad už mokymosi atostogas, kurios trunka iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusė jo vidutinio darbo užmokesčio, tačiau tik tuo atveju, jeigu darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus.

„Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas visais anksčiau nurodytais atvejais, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja. – Visgi jeigu darbuotojas neatliks mokymosi darbų Darbo kodekse numatytais atvejais, tai yra nesirengs ir nelaikys egzaminų ar įskaitų, neatliks ir nesikonsultuos dėl laboratorinių darbų ir kita, darbdaviui nėra pareigos suteikti mokymosi atostogas darbuotojui dėl dalyvavimo paskaitose.“

Studijų laikotarpiu ir ne tik darbuotojas ir darbdavys gali nustatyti įvarius darbo laiko režimus. Pavyzdžiui, darbuotojas, derindamas darbą ir studijas, gali teikti darbdaviui prašymą dėl individualaus darbo laiko režimo nustatymo. „Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti dėl konkretaus darbo grafiko, kuriame būtų nurodomos konkrečios savaitės darbo dienos ir valandos“, – pažymi vyriausioji darbo inspektorė.

„Tačiau visais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojui, kuris mokosi nenutraukdamas darbo, derindamas kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio – bakalauro arba magistro – darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Specialistė pažymi, kad be mokymosi ir kasmetinių atostogų suteikimo, numatyta galimybė sudaryti ir pameistrystės darbo sutartį. Ši sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, kuris siekia darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją arba reikiamų kompetencijų mokoma pasitelkus pameistrystės mokymo organizavimo formą. Tiesa, pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaryta ir nesudarius mokymo sutarties arba sudaryta su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.

Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai pameistrystės darbo sutartis sudaroma kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo. Tokiu atveju gali būti nustatyta ilgesnė mokymo trukmė.

„Bet kokiu atveju darbdavys privalo užtikrinti, kad būtų pasiekti formaliojo ir neformaliojo mokymo programoje numatyti rezultatai arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, kuri sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo“, – pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja ir pastebi, kad už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, tačiau jis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.

VDI inf. 

„Matome puikias tendencijas, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas ateis su didesniu žinių bagažu – šiemet jaunuolių, tenkinančių reikalavimus į valstybės finansuojamas studijų vietas, yra pusantro trūkstančio daugiau nei pernai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.

Stojančiųjų, atitinkančių reikalavimus į valstybės finansuojamas vietas, šiemet yra beveik 17 tūkst. (2023 m. – 15,2 tūkst.). Iš jų 10,7 tūkst. yra šių metų abiturientai (2023 m. – 9,9 tūkst.).

Stojantieji į universitetus pateikė daugiau priėmimo į inžinerijos mokslų studijas prašymų. Tokias studijas šiemet rinkosi apie 10 proc. stojančiųjų – 1 proc. daugiau nei pernai.

Populiariausiomis studijų kryptimis universitetuose išlieka socialiniai mokslai, verslo ir viešoji vadyba, sveikatos mokslai. Būsimi universitetų studentai daugiausia rinkosi medicinos, psichologijos, teisės, tarptautinio verslo studijų programas. Tarp dešimties populiariausių studijų programų – ir specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programa.

Kolegijų sektoriuje dominavusią verslo ir viešosios vadybos studijų kryptį aplenkė sveikatos mokslų kryptis – ją šiemet rinkosi beveik 24 proc. stojančiųjų į kolegijas. Trečioje vietoje – inžinerijos mokslai, ketvirtoje – ugdymo mokslai.

„Itin džiugina, kad daugiau stojančiųjų renkasi slaugos studijas – net trys tokios studijų programos šiuo metu yra tarp dešimties populiariausių kolegijose. Įvertinę slaugytojų poreikį darbo rinkoje, slaugos ir akušerijos studijas laikome prioritetinėmis, į jas siekiame pritraukti kuo daugiau jaunuolių“, – sako J. Nugaras.

Tarp stojančiųjų į kolegijas populiariausios studijų programos – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas bei vaikystės pedagogika, bendrosios praktikos slauga.

Pagal ŠMSM inf. 

Priėmimo prašymus jau pateikė beveik 19 tūkst. jaunuolių.

„Nors stojantieji prašymus aktyviausiai teikia paskutinę savaitę, jau stebime puikias tendencijas pedagogikos ir slaugos studijų kryptyse, kurios išlieka tarp valstybei prioritetinių sričių. Turime daug susidomėjusiųjų vaikystės pedagogikos studijomis, bet labai skatiname stojančiuosius rinktis ir didžiausio poreikio pedagogikos studijų programas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.

Šiuo metu vieni paklausiausių yra ir inžinerijos, informacinių ir ryšių technologijų specialistai. „Lietuvai vis labiau orientuojantis į aukštųjų technologijų sektorių vystymą, siekiant spartesnės ekonominės pažangos, didėja inžinierių, informatikų poreikis. Šios specialybės mūsų darbo rinkoje ateinančiais metais bus itin paklausios, tad kviečiame daugiau jaunuolių rinktis šias perspektyvias studijas“, – sako viceministras.

Siekiama, kad kuo daugiau stojančiųjų įstotų į prioritetines studijų programas: didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas (matematika, lietuvių kalba ir literatūra, prancūzų ir vokiečių kalbos, fizika, chemija, biologija, istorija, geografija, informacinės technologijos, pradinis ugdymas ir specialioji pedagogika), informatiką, slaugą ir akušeriją, policijos ir valstybės sienų apsaugos tarnybospareigūnus bei gaisrinės saugos specialistus rengiančias studijų programas, matematikos, fizinių, inžinerijos ir technologijos mokslų studijų programas.

Šiuo metu tarp dešimties populiariausių stojančiųjų pasirinkimų kolegijose yra net šešios pedagogikos studijų programos. Likusias dešimtuko vietas užima bendrosios praktikos slaugos studijų programos, kosmetologijų studijų programa.

Tarp priėmimo į universitetus prašymų dominuoja medicinos, psichologijos, teisės bei specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programos. Būsimi universitetų studentai taip pat renkasi veterinarijos, odontologijos, tarptautinio verslo studijų programas.

Pedagogikos studentams – galimybė gauti kelių šimtų eurų stipendiją

Įstojus į valstybės finansuojamas didžiausio poreikio pedagogikos specializacijų bakalauro studijas ir gretutines studijas, studentai turės galimybę kas mėnesį gauti 357,5 eurų dydžio stipendijas.

Dar didesnes stipendijas, siekiančias 605 eurų, galės gauti prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentai. Ši parama numatyta tiems, kurie sudarys sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigos baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

2023–2024 m. m. tokias išankstines darbo sutartis sudarė beveik 100 pedagogikos studentų. Daugiausia jų rinkosi tapti pradinio ugdymo, matematikos, biologijos, istorijos mokytojais.

Datos

Priėmimo į aukštąsias mokyklas prašymus LAMA BPO informacinėje sistemoje galima teikti iki liepos 24 d. 12 val. Stojantieji kvietimų studijuoti sulauks iki liepos 31 d. 12 val.

Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas elektroniniu būdu vyks nuo liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val., o gyvai aukštosiose mokyklose – rugpjūčio 1–2 d. iki 16 val.

Papildomo priėmimo pirmasis etapas vyks rugpjūčio 5–8 d., o antrasis etapas – rugpjūčio 19–22 d.

Daugiau informacijos apie 2024 m. priėmimą į aukštąsias mokyklas galima rasti LAMA BPO interneto svetainėje.

ŠMSM inf. 

Tokią galimybę suteiks Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamas projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Projekto partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus kolegija – paskelbė kvietimus dalyvauti atrankoje pedagogams, norintiems 2024–2025 mokslo metais įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.

Populiariausia – specialioji pedagogika

Nuo praėjusių metų įgyvendinamas projektas leidžia pedagogams įgyti papildomą specializaciją. Pastaraisiais metais didžiausio dėmesio sulaukia specialioji pedagogika, kuri populiari ir tarp į aukštąsias mokyklas stojančiųjų pirmakursių: pernai ją pasirinko beveik dvigubai daugiau stojančiųjų nei ankstesniais metais. Specialiaisiais pedagogais pageidauja tapti ir jau dirbantys mokytojai – nuo praėjusių metų rudens šią sritį studijuoja 108 pedagogai.

„Tikimės ir šiais metais sulaukti norinčių tapti specialiaisiais pedagogais. Šių specialistų poreikis per pastaruosius metus išaugo keletą kartų. Nuo šių mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pasirengusios priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, kaip numato Švietimo įstatymo pakeitimas“, – pastebi projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vadovas Algimantas Kartočius.

Iš verslo grįžta į mokyklas

Siūlomos studijos leidžia ne tik mokytojams įgyti naujų kompetencijų ir specializacijų, bet ir atveria galimybę sugrįžti į mokyklas tiems pedagogams, kurie ilgą laiką dirbo verslo sektoriuje. Tokių sėkmės istorijų yra ne viena.

„Persikvalifikavimo studijos – puiki galimybė tiems, kurie nori dirbti mokytoju, tačiau nori keisti mokomąjį dalyką arba pasididinti krūvį ir tapti dviejų skirtingų dalykų mokytoju. Turime ne vieną sėkmės istoriją, kai pasinaudodami perkvalifikavimo studijomis, į mokyklas sugrįžo dirbti tie, kurie 10-15 metų dirbo ne pedagoginį darbą. Įgyvendinti savo svajonę – būti mokytoju – žmonės sugrįžo iš pačių įvairiausių sektorių: statybų, draudimo, notarų biurų, saugos tarnybų ir kitų“, – sako A. Kartočius.

Anot jo, norintys persikvalifikuoti, turi turėti aukštąjį išsilavinimą, pedagogo profesinę kvalifikaciją bei gyventi ir dirbti Lietuvoje. Būsimi klausytojai gali rinktis vieną iš 19 papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.

Tikslas – daugiau kaip 4 tūkstančiai pedagogų

Galimybė persikvalifikuoti ateinančiais mokslo metais bus suteikta 1151 pedagogui. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Numatoma, kad iki 2027 m. galimybe persikvalifikuoti ar įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų pasinaudos 4430 pedagogų. Tam numatyta skirti 20,9 mln. eurų.

Pedagogai kviečiami rinktis iš 19 skirtingų modulių studijų: nuo tiksliųjų mokslų iki šokio ar pilietiškumo ugdymo.

Prašymus dalyvauti atrankoje kviečiama pateikti iki mokslo metų pradžios, konkrečias priėmimo sąlygas ir datas skelbia projekte dalyvaujančios mokslo įstaigos.

Kvietimai

Tiksli informacija, kiek laiko vyks paraiškų priėmimas, kada ir kokia forma vyks studijos, kokios studijavimo sąlygos ir kita, pateikta kiekvienos aukštosios mokyklos nurodytoje interneto svetainėje.

Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei pradinio ugdymo specializaciją Vilniaus kolegijoje (nuoroda čia).

Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje Vilniaus universitete ir įgyti papildomą chemijos, fizikos, informatikos, ispanų kalbos, matematikos, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, lotynų kalbos ar pilietiškumo ugdymo kompetenciją bei papildomą pradinio ugdymo specializaciją (nuoroda čia).

Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą anglų kalbos, informatikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros ar matematikos kompetenciją bei papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializaciją Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (nuoroda čia).

Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą anglų kalbos, chemijos, šokio, fizikos, informatikos, ispanų kalbos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, prancūzų kalbos, technologijų, vokiečių kalbos ar biologijos kompetenciją bei papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializaciją Vytauto Didžiojo universitete (nuoroda čia).

Pagal NŠA inf. 

Įstojus į valstybės finansuojamas didžiausio poreikio pedagogikos specializacijų – matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos – bakalauro studijas ir gretutines studijas, studentai turi galimybę kas mėnesį gauti 357,5 eurų dydžio stipendijas.

2023–2024 m. m. tokią paramą gauna apie 530 studentų, į pedagogikos studijas įstojusių šiemet, ir apie 370 studentų, įstojusių pernai. Daugiausia jų planuoja tapti pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos ir geografijos mokytojais.

Dar didesnes stipendijas, siekiančias 605 eurų, gali gauti prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentai. Ši parama skiriama tiems, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 m. per 5 m. laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

2023–2024 m. m. tokias išankstines darbo sutartis sudarė beveik 100 pedagogikos studentų. Daugiausia jų rinkosi tapti pradinio ugdymo, matematikos, biologijos, istorijos mokytojais.

Pagal ŠMSM inf. 

Papasakoti apie galimybes įgyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesiją sutiko VESK Pietų Lietuvos filialo mokinės.

Kaišiadorietė Jolanta Ptašnikienė sako, kad į VESK Pietų Lietuvos filialą įstojo per LAMA BPO, jos mokymąsi finansavo valstybė. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesiją Jolanta pasirinko jau dirbdama lopšelyje-darželyje. Atsižvelgusi į jos norą suderinti mokymąsi ir darbą, mokykla su Jolantos darboviete sudarė pameistrystės sutartį. „Mokiausi nuotoliniu būdu – jungdavausi į tiesiogines pamokų transliacijas per Google meet arba peržiūrėdavau pamokų transliacijų įrašus nuotolinio mokymo platformoje. Iš pradžių šiek tiek nerimavau, tačiau septyni mokymosi mėnesiai praėjo sklandžiai ir neįtikėtinai greitai. Baigiamajam kompetencijų vertinimui atvykau į mokyklą, puikiai išlaikiau egzaminą ir dabar esu jau kvalifikuota ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėja“, – sako Jolanta ir priduria, kad tokiu būdu VESK Pietų Lietuvos filiale mokėsi ir daugiau mokinių.

Kaunietė Meilė Jovarauskė VESK Pietų Lietuvos filiale mokosi užimtumo tarnybos siuntimu. „Norėjau įgyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo profesiją nuotoliniu būdu, tačiau Kaune tokios galimybės nesuteikė nei viena profesinė mokykla. Tuomet pasirinkau mokymąsi VESK Pietų Lietuvos filiale. Šiuo metu mano mokymasis eina į pabaigą: atlikau praktiką Kauno lopšelyje-darželyje ir mokykloje, laukiu baigiamojo asmens įgytų kompetencijų vertinimo“, – sako Meilė.

Šalčininkienė Irena Kovalevska nusprendė įgyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesiją baigiantis vaiko priežiūros atostogoms. „Labai norėjau mokytis, bet negalėjau išvažiuoti iš namų. Visa šeima svarstėme, kaip įgyvendinti šią mano svajonę. Susisiekusi su VESK Pietų Lietuvos filialu sužinojau, kad galiu mokytis nuotoliniu būdu man patogiu laiku savo lėšomis. Taigi pradėjau mokytis žiemą, jungdavausi į pamokų transliacijas iš namų, o gegužės pabaigoje išlaikiusi egzaminus jau gavau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo diplomą“, – džiaugiasi Irena. Beje, tokiu būdu įgijusi profesiją, Irena turi galimybę dar du kartus mokytis valstybės lėšomis, todėl planuoja studijas kolegijoje.

VESK Pietų Lietuvos filialo profesijos mokytoja Dalia Pugačiauskienė pabrėžia, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesija reikalinga ne tik norinčioms dirbti vaikų darželyje ar paruošiamojoje klasėje, bet ir siekiančioms įgyti pedagogo padėjėjo kvalifikaciją. „Šiais mokslo metais startuoja nauja pedagogo padėjėjo profesinio mokymo programa, kurios tikslas – parengti mokytojo padėjėją bendrojo ugdymo mokykloms. Mokytis šios profesijos bus priimamos tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesiją įgijusios mokinės. VESK Pietų Lietuvos filialas žada pradėti mokyti pedagogo padėjėjus jau šiais mokslo metais“.

Kilus klausimams apie galimybes mokytis VESK Pietų Lietuvos filiale, galima kreiptis elektroniniu paštu [email protected] arba telefonu nr. +37065099669.

Visi norintys studijuoti iki liepos 24 d. turi pateikti prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje. Taip pat būsimiems studentams svarbu atkreipti dėmesį, ar jų norimoje studijų programoje yra būtinas stojamasis egzaminas ir, jei taip, jį išlaikyti. O jau pateikus prašymą studijuoti – įsitikinti – ar jame yra teisingi brandos atestato duomenys. Galiausiai sulaukus kvietimo studijuoti – su mokymo įstaiga pasirašyti studijų sutartį. Tačiau, tai – dar ne viskas. Viena iš stojimo naujovių – pasikeitęs privalomųjų valstybinių egzaminų sąrašas, teigia A. Slimanavičienė.

„Šiemet stojantieji, įgiję vidurinį išsilavinimą 2024 m. ir pretenduojantys į valstybės finansuojamas bei nefinansuojamas vietas, turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Be to, konkursinį balą nuo šių metų nustato pačios aukštosios mokyklos. Štai, pavyzdžiui, 2024 m. VIKO stojantiesiems nustatytas minimalus konkursinis balas yra 3,2. Jį abiturientas gali surinkti, išlaikęs 3 privalomus valstybinius brandos egzaminus, kurių vidurkis – ne mažesnis nei patenkinamas lygmuo (16 balų)“, – šių metų stojimų sistemos pokyčius pristato VIKO atstovė.

Pasak A. Simanavičienės, norinčius studijuoti ypač gąsdina valstybinis matematikos egzaminas. Mat nuo 2024 m. jis yra privalomas stojant į visas studijų programas, išskyrus menus: „Šiuo reikalavimu siekiama stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.“

Dažniausios stojančiųjų klaidos

Neretai norintieji studijuoti pavėluoja pateikti paraišką pirmajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape. Tačiau specialistė ramina, jog nerimauti nereikėtų. Kita padaroma klaida – kur kas didesnė.

„Nepateikę stojimo paraiškos per pagrindinį etapą, būsimi studentai tai gali padaryti ir per papildomo priėmimo pirmąjį ir antrąjį etapą. Didesnė problema kyla tuomet, kai sprendimas, kur studijuoti, priimamas skubotai ir neapgalvotai. O kartais pasirinkimai pakeičiami ir paskutinę minutę. Tokiu atveju galima suklysti ir pasirinkti sau netinkamą ar nenorimą studijų programą. Taip studijų vietą gali prarasti tie, kurie tos studijų programos iš tiesų norėjo, tačiau dėl mažesnio balo nebuvo pakviesti studijuoti“, – sako A. Slimanavičienė.

Pasak ekspertės, prieš priimant sprendimą dėl aukštosios mokyklos ir studijų programos pasirinkimo, svarbu kuo išsamiau su jomis susipažinti: „Būsimiems studentams patarčiau išanalizuoti norimos aukštosios mokyklos ir studijų programos specifiką. Paprastai ši informacija skelbiama internetinėse svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Be to, visuomet galima tiesiogiai kreiptis į aukštosios mokyklos darbuotojus ar studentų atstovybės narius.“

Pokyčiai socialiai jautrioms grupėms

Nuo 2024 m. stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose atsirado papildoma konkursinė eilė asmenims iš socialiai jautrios aplinkos.

„Įstatymų nustatyta tvarka antra konkursinė eilė padės socialiai jautrioms grupėms padidinti studijų prieinamumą. Tokiu būdu visiems, kurie yra pasirengę studijoms, siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas patekti į aukštąsias mokyklas. Socialinė aplinka neturi tapti kliūtimi siekti aukštojo mokslo“, – yra įsitikinusi VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovė A. Slimanavičienė.

Į antrąją konkursinę eilę galės pretenduoti: stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Šiems stojantiesiems taikomi tie patys minimalūs reikalavimai bei konkursinio balo sandara kaip ir visiems stojantiesiems.

Pranešimo spaudai inf.

Universitete skiriamos socialinės stipendijos studentams, patiriantiems finansinius iššūkius, turintiems sveikatos problemų ar netekus artimųjų.

Papildoma konkursinė eilė padės mažinti patiriamus barjerus, stojant į valstybės finansuojamą studijų vietą kelių skirtingų grupių stojantiesiems.

Į antrąją konkursinę eilę pateks stojantieji, atitinkantys KTU nustatytus reikalavimus ir bent vieną iš numatytų sąlygų. Tikimasi, kad dėl antrosios konkursinės eilės aukštąjį mokslą rinksis daugiau studentų, turinčių negalią ar kitus individualiuosius poreikius. 

Pasikeitusi stojamojo balo tvarka, naujos programos

Nuo 2024-ųjų priėmimo įsigalioja vienodi minimalūs reikalavimai tiek valstybės finansuojamoms, tiek valstybės nefinansuojamoms studijų vietoms. KTU laikysis buvusio minimalaus stojamojo balo – 5,4.

„Šią vasarą baigusieji mokyklas turi išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus, o jų įvertinimų aritmetinis vidurkis, stojant į universitetą, turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 36 balai. Papildomai stojantieji privalo atitikti universiteto nustatytą minimalų balą. Anksčiau baigusiems mokyklas bus taikomi jų baigimo metais galioję reikalavimai“, – pabrėžia doc. dr. K. Ukvalbergienė.

Visiems būsimiems KTU pirmakursiams šiemet siūlomos 42 pirmosios (bakalauro) pakopos studijų programos ir 1 vientisųjų studijų programa, iš jų 24 galima studijuoti anglų kalba. Dalyje studijų programų galima rinktis BA+ kompetenciją, suteikiančią galimybę įgyti papildomą kompetenciją kitoje srityje. Šiais metais tikimasi pasiūlyti ir naują bakalauro studijų programą „Edukacinės sistemos“, kuri šiuo metu yra vertinama ekspertų.

Pagal KTU inf. 

 

„Norime pritraukti jaunus, gamtą mylinčius žmones rinktis perspektyvią karjerą miškų sektoriuje, todėl laikomės nuoseklios pozicijos remti miškininkystę studijuojančiuosius ir tikslines stipendijas skiriame jau trečius metus iš eilės“, – pažymi Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.

13 tikslinių skatinamųjų stipendijų bus skirtos Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės studijų programą pasirinkusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmo kurso studentams, 8 tikslinės skatinamosios stipendijos – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos miškininkystės studijų programą pasirinkusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmo kurso studentams.

Vienos skatinamosios stipendijos dydis – 250 eurų, stipendijos bus skiriamos 2024–2025 studijų metams, 10 mėnesių.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų prognozės rodo, kad miškų ūkio specialistų trūkumas jau 2025–2027 metais gali neigiamai atsiliepti tvariam miškų naudojimui ir visai miškų ūkio veiklų grandinei. Į miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reikėtų priimti po 52 studentus, deja, per pastaruosius 5 metus kasmet priimama tik po keliolika, į Miškininkystės profesinio bakalauro kolegines studijas – po 45-50 asmenų, bet faktiškai priimama mažiau.

2022-2023 studijų metais Aplinkos ministerija skyrė 6 stipendijas Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės studentams, stipendijos dydis siekė 200 eurų. 2023-2024 studijų metais skirta 19 stipendijų, kurių dydis yra 250 eurų –11 Vytauto Didžiojo universitete ir 8 Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkusiems miškininkystės studijas jaunuoliams

„Mūsų tikslas – suteikti sportininkams galimybę derinti aktyvią sportinę veiklą ir studijas. Svarbu, kad ir į valstybės finansuojamas studijas neįstoję sportininkai siektų išsilavinimo ir susikurtų sau antros karjeros pagrindą dar aktyviai sportuodami ir garsindami, atstovaudami mūsų šaliai,“ – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Pasak olimpietės, trišuolininkės Dianos Zagainovos, sportininkai neretai aukoja studijas dėl sporto.

„Įgyti išsilavinimą labai svarbu, nes negali žinoti, kada patirsi traumą ar kitos aplinkybės privers staiga pasitraukti iš didžiojo sporto. Ši galimybė, manau, sportininkams suteiks saugumo, ramybės jausmą ir daugiau sportininkų pasiryš eiti dvikryptės karjeros keliu,“ – kalba sportininkė.

Naujoji dvikryptės karjeros skatinimo priemonė bus taikoma kriterijus atitinkantiems sportininkams, pradėjusiems pirmosios pakopos studijas, kurioms skirta paskola 2024 ir vėlesniais studijų metais.

Pirmosios pakopos bet kurios krypties studijas universitetuose ir kolegijose pasirinkę ir į valstybės finansuojamas vietas neįstoję sportininkai einamųjų metų rugpjūčio mėnesį turės pateikti prašymą Valstybiniam studijų fondui dėl valstybės remiamos paskolos studijoms išdavimo.

Po bakalauro studijų baigimo nuo šios paskolos grąžinimo sportininkas bus atleidžiamas, jeigu atitiks nustatytus kriterijus: įstojimo į aukštąją mokyklą metu nebus baigęs sportininko karjeros, jam iki kreipimosi dėl atleidimo nuo paskolos buvo bent kartą skirta valstybės stipendija už pasiekimus sporte, arba sportininkas yra jaunių ar jaunimo amžiaus grupių pasaulio čempionato 1–8 vietos, jaunių ar jaunimo amžiaus grupių Europos čempionato 1–6 vietos laimėtojas.

Studijas baigęs sportininkas Nacionalinei sporto agentūrai turės pateikti prašymą atleisti nuo studijų paskolos mokėjimo. Patikrinusi, ar sportininkas atitinka visus kriterijus, agentūra informuos Valstybinį studijų fondą, kad sportininkas gali būti atleidžiamas nuo studijų paskolos grąžinimo.

Jeigu kriterijuose studijų paskolai gauti nurodytas laimėjimas bus anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis arba antidopingo taisyklių pažeidimo, sportininkas paskolą privalės grąžinti.

Dvikryptės karjeros klausimais konsultacijas teikia Nacionalinė sporto agentūra. Taip pat siekdama skatinti dvikryptę karjerą, suteikia galimybes sportininkams atlikti praktiką organizacijoje.

Nuo studijų paskolų galės būti atleisti ir aukščiausio meistriškumo baleto artistai ir šokėjai, iškart po mokyklos baigimo ne mažiau kaip 5 metus dirbę Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigose: Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kauno ir Klaipėdos valstybiniuose muzikiniuose teatruose ir kt.

Kaip ir sportininkų atveju, šokėjų didelę gyvenimo dalį užima treniruotės, taip pat dalyvavimas spektakliuose, koncertuose, gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje, kas daro didelę įtaką gebėjimui mokytis.

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas studijų paskolas galima rasti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Nacionalinės sporto agentūros informacija