Vaistinės šiuo metu intensyviai ruošiasi dirbti pagal naują tvarką, diegiami techniniai, organizaciniai sprendimai, kurie leistų atitikti visus reikalavimus.

Vyriausybei pakoregavus tvarką, vaistus ne tiesiai iš gamintojų importuojančios bendrovės džiaugiasi – norint patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nebereikia tiekti 4-10 proc. pigesnių vaistų, nei tiekia vaistų gamintojai, rašo „Verslo žinios“.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad žmonės į vaistines gali nemokamai grąžinti nereikalingus, nebenaudojamus ar pasibaigusio galiojimo vaistus. Vaistinės pasirūpins, kad tokie vaistai būtų sunaikinti.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Lietuvos gyventojai keliaujantys ar viešintys bet kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje gali įsigyti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių pagal Lietuvoje išrašytus popierinius receptus. Tokia tvarka galioja jau nuo 2013 m. spalio 25 d. Išimtis daroma tik narkotiniams vaistams – jų įsigyti kitose valstybėse pagal lietuviškus receptus negalima.

Lietuvos medicinos įstaigose trūksta kūdikiams gyvybiškai svarbių vakcinų nuo kokliušo, pranešė TV3 "Žinios".

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus oro uoste muitininkai sulaikė Rusijos piliečių porą, gabenusią pilnus lagaminus nedeklaruotų įvairiausių rūšių vaistų. Keleiviai tikino, kad tokį vaistų kiekį vartos patys, praneša LR Muitinė.

Seimas nustatė trumpesnį vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo išdavimo terminą.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pigesniems vaistiniams preparatams patekti į Lietuvos rinką ir gerinti vaistinių preparatų prieinamumą pacientams, siūloma nustatyti trumpesnį vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo išdavimo terminą.

Geriausias vaistas lietuviams nuo peršalimo ligų – arbata su medumi ir citrina arba imbieru, rodo kiekvieną rudenį atvėsus orams iki kelių kartų išaugantys šių produktų pardavimai. Prekybos tinklo „Maxima" duomenimis, šiais metais atvėsus orams, pirkėjai į krepšelius deda daugiau citrinų, kurios pastaruoju metu atpigo, medaus ir vaistažolinių žolelių arbatų, o štai imbieras – nebe toks populiarus kaip pernai.

Nemažai verslininkų, prekiaujančių maisto papildais internetinėse parduotuvėse, siekia tik greito uždarbio, todėl nekreipia dėmesio nei į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nei į tai, kad siūlydami produktus su kenksmingomis medžiagomis kelia grėsmę žmonių sveikatai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų.