Tarpinstitucinės derybų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių nustatymo komisijos vykdomos derybos, kurioms vadovauja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, praėjusiais metais Lietuvai padėjo sutaupyti apie 2,4 mln. eurų. Tokios derybos, kai sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija derasi su vaistų gamintojais dėl įvairių vaistų kainų mūsų šaliai, vyksta nuo 2013-ųjų.

Kompensuojamuosius vaistus vartojusiems pacientams pernai reikėjo už juos primokėti kur kas mažiau nei 2016-aisiais, praneša VLK. Specialistų teigimu, priemokos kompensuojamiems vaistams Lietuvoje mažės ir ateityje.

Vaistai nuo skausmo bene populiariausi medikamentai mūsų vaistinėlėse, tačiau skaitydami jų informacinius lapelius žmonės neretai sudvejoja pamatę pavadinimus „steroidinis", „nesteroidinis" ar „homeopatinis". Kyla klausimas, kuo šie vaistai skiriasi. Pasak „Eurovaistinės" farmacininkės Reginos Molotkovos, skirtumų yra ir žinoti, kaip ir kada vaistus nuo skausmo reikia vartoti, turėtų kiekvienas.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) idėjai keisti kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymo metodiką. Pagal naują tvarką, pacientams už kompensuojamuosius vaistus reikėtų mokėti ne daugiau kaip 3,93 euro, kitu atveju tas vaistas nepatektų tarp kompensuojamųjų.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. PVM tarifas visiems receptiniams vaistams sumažėjo nuo 21 proc. iki 5 procentais. Tad nuo šiol lengvatiniu 5 proc. PVM tarifu apmokestinami visi receptiniai vaistai - ir kompensuojamieji, ir nekompensuojamieji, todėl vaistinėse už juos mokėsime mažiau.

Ši te­ma jau be­veik mė­ne­sį su­ka­si pir­muo­siuo­se dien­raš­čių pus­la­piuo­se, te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se ir in­ter­ne­to por­ta­luo­se. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro Au­re­li­jaus Ve­ry­gos įsa­ky­mas dėl kai ku­rių vais­tų rū­šių par­da­vi­mo tik pa­gal re­cep­tą, „slap­to­jo klien­to“ ins­ti­tu­ci­jos įve­di­mas ir elek­tro­ni­nių re­cep­tų iš­da­vi­mas pri­da­rė daug triukš­mo ir su­kė­lė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ne tik tarp vais­ti­nin­ko ir klien­to, bet smo­gė ir me­di­ci­nos prie­žiū­ros įstai­goms, ku­rioms ne­nu­ro­dy­ta, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis įgy­ven­din­ti šiuos po­ky­čius. Be to, tai ta­po pa­grin­du Sei­mo opo­zi­ci­nėms par­ti­joms ini­ci­juo­ti in­ter­pe­lia­ci­ją mi­nist­rui.

Tai vienas dažniausių klausimų, kurių paskutiniuoju metu iš gyventojų sulaukia tiek Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), tiek gydytojai, tiek vaistininkai. Primename, kad visi Lietuvoje registruoti vaistiniai preparatai yra įrašyti visiems prieinamame Lietuvos vaistinių preparatų registre (https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications).

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), nagrinėjanti žmonių skundus dėl receptinių bei nereceptinių vaistų pardavimų, pastebėjo, kad pasitaiko nemažai tokių žmonių skundų, kai vaistininkai jiems nepardavė nereceptinių vaistų, nors privalėjo tai padaryti.

Ilgą laiką vyravo klaidinga nuomonė, jog vaistai nuo skausmo nekenkia, tačiau šis mitas buvo paneigtas dar 1950 metais. Šveicarijos laikrodžių gamyklos darbininkėms, kurios ilgą laiką vartojo vaistus nuo galvos skausmo, išsivystė inkstų nepakankamumas, joms prireikė dializės. Šveicarai pirmieji aprašė analgetinę nefropatiją – tai yra inkstų pažeidimas, sukeltas vaistų nuo skausmo, kurių sudėtyje yra fenacetino, aspirino ir kofeino. Šis derinys ypač pavojingas inkstams.

Sveikatos apsaugos ministerija pažadėjo, kad iki gegužės pradžios kontrolieriai nebaus vaistinių, jei užfiksuos jose pažeidimų.