Šiandien (rugsėjo 29 d.) pasirašyta sutartis, pagal kurią bus individualiai įvertintas kiekvienas žemės sklypas, reikalingas „Rail Baltica“ geležinkeliui tiesti.

Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų neformalioje taryboje Taline ketvirtadienį diskutavę trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos – atstovai didžiausią dėmesį skyrė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ finansavimui iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF).

Ministrų kabinetas siūlo ratifikuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikos vyriausybių susitarimą dėl geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtros, pasirašytą 2017 m. sausio 31 d. Taline. Nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu pateikti Seimui šį susitarimą ratifikuoti.

Europos Komisija trijų Baltijos šalių transeuropinės geležinkelio vėžės projektui siūlo skirti trečdalį prašytos paramos - vietoj prašomų 313,3 mln. eurų ketinama suteikti 110,471 mln. eurų paramą.

Europinės vėžės projekto „Rail Baltica“, kuris sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją, kaštų naudos analizėje skaičiuojama, kad projekto suteikiama nauda atsvers kaštus. Pasak Lietuvos susisiekimo ministro, tai, kad į skaičiavimus įtraukiama ir Lenkija, kurios beveik 40 mln. gyventojų išpučia potencialių vėžės naudotojų skaičių, nekelia abejonių analizės patikimumu.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai antradienį pasirašo susitarimą dėl europinės vėžės „Rail Baltica" plėtros. Taip siekiama sklandaus projekto įgyvendinimo iki 2025 metų.

Lietuvos Vyriausybė pritarė trijų Baltijos šalių susitarimui dėl europinės vėžės „Rail Baltica" plėtros.

Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar patvirtinti geležinkelio „Rail Baltica" vėžės specialųjį planą nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Vilkindama „Rail Baltica" projekto viešųjų pirkimų tvarkos susitarimo pasirašymą Lietuva kelia grėsmę visam projektui, agentūrai BNS sakė Latvijos transporto ministras Uldis Augulis.

Trims Baltijos šalims ir toliau nesutariant dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica" projekto, jos gali prarasti jam skirtas lėšas, mano Europos Parlamento Turizmo ir transporto komiteto pirmininkas Michaelis Crameris (Maiklas Krameris). Jis teigia nesuprantantis Lietuvos pozicijos ir noro rangos konkursus skelbti atskirai, o ne per bendrą Baltijos šalių įmonę Rygoje, rašo portalas 15min.lt.