Pasaulis http://l24.lt Sat, 21 Dec 2024 03:53:24 +0200 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Artinasi Niukaslio liga – Lenkijoje užfiksuotas jau 24-tas protrūkis http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412730-artinasi-niukaslio-liga-lenkijoje-uzfiksuotas-jau-24-tas-protrukis http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412730-artinasi-niukaslio-liga-lenkijoje-uzfiksuotas-jau-24-tas-protrukis Artinasi Niukaslio liga – Lenkijoje užfiksuotas jau 24-tas protrūkis

Lenkijos atsakingos institucijos pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kad POL-Małopolskie regione užfiksuotas pavojingos Niukaslio ligos protrūkis paukščių ūkyje, ir tai jau 24-tas atvejis šalyje.

Daugiausia protrūkių šiemet fiksuota Lenkijos Podlaskie regione. Visi ūkiai, kuriuose nustatyti protrūkiai, likviduoti – užkrėstiems regionams pritaikyti eksporto apribojimai. 

Ši liga taip pat šiemet jau pasireiškė Italijoje, kurioje buvo nustatyti 6, ir Švedijoje – 2 protrūkiai.

Pasak VMVT Priežiūros departamento vyr. veterinarijos gydytojos Vilijos Grigaliūnienės, vakcinacija, biosaugos priemonės ir paukščių laikytojų išmanymas apie ligą ir jos pasekmes yra esminiai veiksniai, užtikrinantys sėkmingą šios ligos prevenciją ir valdymą. Tai yra labai greitai plintanti užkrečiama paukščių liga, kurią sukelia paramiksovirusas. Ji gali paveikti įvairių rūšių paukščius – nuo naminių vištų iki laukinių paukščių. Pagrindiniai ligos simptomai yra kvėpavimo sutrikimai, sumažėjęs kiaušinių dėjimas, nervų sistemos pažeidimai ir staigus paukščių gaišimas.

Pagal VMVT inf. 

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Thu, 19 Dec 2024 20:27:23 +0200
NATO naikintuvai per savaitę kilo septynis kartus http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412578-nato-naikintuvai-per-savait-kilo-septynis-kartus http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412578-nato-naikintuvai-per-savait-kilo-septynis-kartus NATO naikintuvai per savaitę kilo septynis kartus

Gruodžio 9-15 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių:

Gruodžio 11 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti vieną orlaivį IL-20. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities virš Baltijos jūros. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžio valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Gruodžio 11 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti galimai orlaivį IL-20. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities virš Baltijos jūros. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Gruodžio 11 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti vieną orlaivį IL-20. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Gruodžio 12 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti viena orlaivį IL-20 ir vieną orlaivį TU-214PU. IL-20 skrido tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė. Orlaivis TU-214PU skrido tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Gruodžio 12 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti vieną orlaivį IL-18. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Gruodžio 13 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti vieną orlaivį IL-76, ir du orlaivius TU-214. Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be skrydžio plano (skrydžio planą pateikė tik IL-76), su įjungtais radiolokaciniais atsakikliais, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Gruodžio 15 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti orlaivį AN-72. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.

KAM inf.

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Mon, 16 Dec 2024 16:04:48 +0200
Nežinomos ligos protrūkis Demokratinėje Kongo Respublikoje http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412381-nezinomos-ligos-protrukis-demokratineje-kongo-respublikoje http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412381-nezinomos-ligos-protrukis-demokratineje-kongo-respublikoje Nežinomos ligos protrūkis Demokratinėje Kongo Respublikoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC) gruodžio pradžioje pranešė apie Demokratinėje Kongo Respublikoje užfiksuotą nežinomos kilmės ligos protrūkį, užfiksuotą Panzi vietovėje, Kvango provincijoje.

ELPKC duomenimis, nuo š. m. spalio 24 d. iki gruodžio 4 d. Demokratinėje Kongo Respublikoje užregistruoti 376 nežinomos kilmės ligos atvejai, iš kurių 79 baigėsi mirtimi.

Mirties atvejai dažniau registruoti tarp vaikų. Susirgusiesiems asmenims pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas, kosulys, dusulys, anemija, sloga.

Šiuo metu Demokratinės Kongo Respublikos sveikatos priežiūros institucijos atlieka protrūkio tyrimą, Sveikatos apsaugos ministerija nukentėjusiai populiacijai yra pateikusi pirmines rekomendacijas: vengti masinių susibūrimų, pranešti apie įtariamus ligos atvejus karštąja linija ir laikytis tinkamos rankų higienos.

Atsižvelgiant į tai, kad ligos sukėlėjas vis dar nežinomas, ELPKC vertinimu, šiuo metu neįmanoma įvardinti protrūkio keliamos rizikos, Europos Sąjungos/ Europos ekonominės erdvės šalims. ELPKC stebi šią situaciją ir palaiko ryšį su atsakingomis Afrikos sveikatos priežiūros institucijomis.

NVSC inf. 

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Wed, 11 Dec 2024 11:39:32 +0200
Prezidentas: Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymas – pasaulinio katalikų solidarumo pavyzdys http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412256-prezidentas-paryziaus-dievo-motinos-katedros-atstatymas-pasaulinio-katalik-solidarumo-pavyzdys http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412256-prezidentas-paryziaus-dievo-motinos-katedros-atstatymas-pasaulinio-katalik-solidarumo-pavyzdys Prezidentas: Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymas – pasaulinio katalikų solidarumo pavyzdys

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono kvietimu šeštadienį Paryžiuje dalyvavo iškilmingoje rekonstruotos Dievo Motinos katedros atidarymo ceremonijoje.

„Paryžiaus Dievo Motinos katedra – tai ne tik įstabus gotikos architektūros šedevras. Tai Europos civilizacijos ir jos kultūros galios simbolis, kurio atnaujinimui susitelkė viso pasaulio humanitarinė bendruomenė. Prasminga, kad ši katedra įkūnija ir ilgaamžius Lietuvos bei Prancūzijos istorinius ryšius, o šių perspektyva atskleidžia įdomių artefaktų. Prieš 451 metus šioje šventovėje Henrikas Valua, būsimasis Lietuvos ir Lenkijos valdovas, pasirašė vadinamuosius Henriko artikulus, kuriais buvo siekiama apibrėžti pažangius valstybės valdymo principus“, – sako Prezidentas G. Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, katedros atstatymas tapo precedento neturinčiu pasaulinio katalikų solidarumo pavyzdžiu, prie kurio prisidėjo daugiau kaip 150 valstybių ir keli šimtai tūkstančių donorų, įskaitant filantropų bei organizacijų aukas.

Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo ceremonijoje taip pat dalyvavo išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas Trumpas, Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Italijos vadovas Sergio Mattarella, JAV pirmoji ponia Jill Biden, Belgijos Karalius Pilypas su Karaliene Matilda, Liuksemburgo Didysis Kunigaikštis Henris ir jo sutuoktinė Marija Tereza, kiti oficialūs asmenys.

Nuo gaisro nukentėjusios 850 metų senumo Dievo Motinos katedros atstatymas vadinamas kolektyvinės istorinės atminties simboliu. Tai svarbiausia Paryžiaus bažnyčia, vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų.

Prezidento komunikacijos grupė

{gallery}2024-12-08-LRP-Eitvydas-Kinaitis-nuotr.{/gallery}

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Sun, 08 Dec 2024 09:41:29 +0200
Lenkija pranešė apie pirmąjį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį šalies pietuose http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412150-lenkija-pranese-apie-pirmaji-melynojo-liezuvio-ligos-protruki-salies-pietuose http://l24.lt/lt/pasaulis/item/412150-lenkija-pranese-apie-pirmaji-melynojo-liezuvio-ligos-protruki-salies-pietuose Lenkija pranešė apie pirmąjį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį šalies pietuose

Lenkijos atsakingos institucijos pranešė apie pirmąjį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį šalies pietuose.

Liga nustatyta atliekant mėlynojo liežuvio ligos stebėseną 31 galviją laikiusiame ūkyje. Anksčiau ši liga buvo paplitusi pietinėse Europos Sąjungos valstybėse, tačiau padažnėję mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai ir jų geografijos pasislinkimas į šiaurę kelia nerimą veterinarijos specialistams ir gyvulių laikytojams.

Apie mėlynojo liežuvio ligos protrūkius šiemet pirmą kartą pranešė Čekija, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Švedija bei Norvegija.

Nustačius šią ligą, didžiausi nuostoliai susidaro dėl sumažėjusio gyvulių produktyvumo, taip pat dėl to, kad taikomi apribojimai dėl gyvūnų prekybos ir jų eksporto.

Nors ši liga Lietuvoje iki šiol nebuvo nustatyta, tačiau rizika užkratui patekti į šalies teritoriją išlieka didelė, ypač po to, kai liga pasireiškė kaimyninėje valstybėje.

„Tai labai neraminančios žinios, nes liga artėja link Lietuvos. Perduodama ji per vabzdžius, kurie randami ir Lietuvoje, tad tai vienas iš galimų ligos patekimo į šalį kelių. Pervežant gyvūnus tarp valstybių narių, jų kompetentingos institucijos pateikia gyvūnų sveikatos garantijas, todėl tikimybė, kad į Lietuvą virusas pateks su įvežamais galimai užkrėstais gyvūnais, nėra didelė. Šios ligos įtarimų esame turėję, tačiau teigiamų atvejų nenustatyta. Ūkininkus raginame išlaikyti budrumą; nors gyvulių gaišimas nėra didelis, tačiau dideli ekonominiai nuostoliai būtų dėl ženkliai sumažėjusio produktyvumo, prekybos ribojimų pritaikymo. Nustačius ligą, ne ES šalys taiko griežčiausius ribojimus – gyvulių įvežimo draudimą. Lietuva šiuo metu turi statusą šalies, neapimtos mėlynojo liežuvio ligos. Kilus įtarimui, įspėjame nedelsiant informuoti VMVT arba veterinarijos gydytoją“, – priminė vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vaidotas Kiudulas.

Mėlynojo liežuvio liga – tai vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga. Dažniausiai užsikrečia avys, galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos. Sunkiausia šios ligos forma serga avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau, jiems ne visada pasireiškia klinikiniai ligos požymiai.

VMVT specialistai įspėja, jog pagrindiniai klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos pasireiškimo gyvūnams požymiai gali būti karščiavimas, tirštos išskyros iš akių ir nosies, seilėjimasis dėl burnos patinimo ir išopėjimo, kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį. Gyvūnai gali pradėti smarkiai šlubuoti, sunkiai keltis, gali atsirasti kraujosruvos odoje ir po ja, sutinti bei tapti skausminga apynagė, gali pasireikšti sunkus kvėpavimas, apatiškumas. Vienas iš išskirtinių požymių – pamėlynavęs gyvūno liežuvis.

Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga ir ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau ji gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro būdu, taip pat gali būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, prisitaikiusios veistis ne tik pietinėje, bet ir šiaurinėje Europos dalyje.

Pagrindinė rekomendacija ūkininkams yra tokia pat – laikytis biologinio saugumo priemonių reikalavimų, ypač pasirūpinti vabzdžių – pagrindinių ligos platintojų – naikinimu.

VMVT inf. 

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Thu, 05 Dec 2024 13:23:02 +0200
Lietuva perdavė Ukrainai elektros generatorių, šarvuočių atsarginių dalių ir ginklų http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411723-lietuva-perdave-ukrainai-elektros-generatori-sarvuoci-atsargini-dali-ir-ginkl http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411723-lietuva-perdave-ukrainai-elektros-generatori-sarvuoci-atsargini-dali-ir-ginkl Lietuva perdavė Ukrainai elektros generatorių, šarvuočių atsarginių dalių ir ginklų

Lietuva ir toliau teikia karinę paramą Ukrainai. Šią savaitę Ukrainą pasiekė jos kariuomenei skirti elektros generatoriai, šarvuočių M113 atsarginės dalys, įvairaus tipo ginklai bei jų dalys.

Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.

Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.

KAM inf. 

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Mon, 25 Nov 2024 08:50:57 +0200
Lietuvos maltiečiai – į pagalbą Lenkijos maltiečiams http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411645-lietuvos-maltieciai-i-pagalba-lenkijos-maltieciams http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411645-lietuvos-maltieciai-i-pagalba-lenkijos-maltieciams Lietuvos maltiečiai – į pagalbą Lenkijos maltiečiams

Lenkiją nusiaubusių potvynių padariniai toliau kelia nerimą – ypač šalies pietuose. Trūksta pagalbos rankų, nukentėjusių skaičius vis dar siekia 60 000 – su dideliais iššūkiais susiduria ir Lenkijos maltiečiai, kuriems ne tik trūksta pajėgumų suteikti pagalbą kitiems, bet ir patiems reikalinga įvairiapusė parama.

2024 metų ruduo į Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją, atnešė smarkių liūčių, sukėlė potvynių. Liūtys ir po jų pakilęs upių vanduo griovė užtvankas ir pylimus, užpylė miestus ir kaimus. Labai stipriai nuo potvynių ir liūčių nukentėjo Pietų Lenkijos miestai, per audras žuvo žmonės. Dėl smarkių liūčių kilus potvyniams buvo užtvindyti namai, apgadinti tiltai ir keliai.

Nuo pirmųjų pastarosios ekologinės krizės dienų Lenkijos maltiečiai padeda nukentėjusiems žmonėms apsemtose teritorijose. Nysa ir Glucholazy regionuose jau trūksta pagalbos rankų – čia situacija yra kritinė, nes kovoti su potvynio padariniais trukdo gamtos neramumai.

Lietuvos maltiečiai savanoriai kyla į pagalbą kolegoms Lenkijoje ir šiandien, lapkričio 22 d., išvyksta teikti humanitarinės pagalbos, skelbiama pranešime spaudai. Delegacijoje 4 vyrai ir 4 moterys: Lietuvos, Ukrainos, Amerikos piliečiai. Tai medicinos, inžinerijos, statybų, savanorių valdymo, lenkų kalbos specialistai, pasiruošę savaitę kartu su Lenkijos maltiečiais vykdyti visus potvynio padarinių likvidavimo darbus. Šiuo metu svarbiausia – humanitarinė ir infrastruktūrinė pagalba, kad nukentėjusieji galėtų grįžti į saugų ir normalų gyvenimą.

„Suprasdami, kad susitvarkyti su tokio mąsto potvynio padariniais yra itin sudėtinga, operatyviai reaguojame į kolegų, bičiulių maltiečių Lenkijoje, pagalbos šauksmą. Kokia reali padėtis ir kokie darbai laukia, sužinosime tik nuvykę į vietą, bet pagrindinės užduotys, kurių imsimės, tai pastatų valymas, jų paruošimas žiemai, maisto ruoša ir paskirstymas padedantiesiems“, – informacija apie skubų išvykimą į Lenkiją dalijasi maltiečių savanorystės procesų vadovė Violeta Masteikienė.

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Fri, 22 Nov 2024 12:53:37 +0200
Keleivių pervežimo paslaugos į Europą – kaip pasirinkti geriausią maršrutą ir vežėją? http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411492-keleivi-pervezimo-paslaugos-i-europa-kaip-pasirinkti-geriausia-marsruta-ir-vezeja http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411492-keleivi-pervezimo-paslaugos-i-europa-kaip-pasirinkti-geriausia-marsruta-ir-vezeja Keleivių pervežimo paslaugos į Europą – kaip pasirinkti geriausią maršrutą ir vežėją?

Keliaujant į įvairias Europos šalis, ypač Olandiją, Belgiją, Vokietiją ar kitomis populiariomis kryptimis, svarbu pasirinkti patikimą ir kokybišką keleivių pervežimo paslaugą. Ne tik patogumas, bet ir saugumas bei ekonomija vaidina svarbų vaidmenį renkantis vežėją. Štai keli patarimai, kurie padės jums priimti geriausią sprendimą.

Išnagrinėkite maršrutus ir laiką

Vienas pirmųjų dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, – siūlomi maršrutai. Patyrę vežėjai dažnai siūlo maršrutus, kurie yra optimalūs laiko ir komforto atžvilgiu. Svarbu žinoti, ar vežėjas gali pritaikyti maršrutą pagal jūsų poreikius, pavyzdžiui, ar yra galimybė atvykti tiesiai į jūsų gyvenamąją vietą ar kuo arčiau jūsų kelionės tikslo.

Taip pat verta įvertinti, kiek laiko užtruks kelionė. Jei važiuojate ilgą atstumą, svarbu sužinoti, ar vežėjas teikia sustojimus ir poilsio pertraukas, kad kelionė būtų komfortiška ir nepavargtumėte. Iš anksto išsiaiškinkite, kiek laiko truks kelionė, ir įsitikinkite, kad kelionės grafikas jums tinka.

Patogumas ir transporto priemonės kokybė

Renkantis pervežimo paslaugą, būtina atsižvelgti į transporto priemonių būklę. Modernios, gerai prižiūrimos transporto priemonės garantuoja ne tik saugumą, bet ir patogumą. Ieškokite vežėjų, kurie investuoja į naujesnius mikroautobusus su moderniais patogumais: oro kondicionieriais, erdviomis sėdynėmis, USB jungtimis bei kitomis smulkmenomis, kurios gali padaryti kelionę daug malonesnę.

Nepamirškite pasidomėti, ar transporto priemonės atitinka visus techninius reikalavimus ir yra reguliariai tikrinamos. Saugumas turėtų būti kiekvieno keliautojo prioritetas, todėl verta patikrinti, ar vežėjas laikosi visų ES kelių saugumo taisyklių.

Vežėjo reputacija ir atsiliepimai

Kitas svarbus aspektas yra vežėjo reputacija. Rekomendacijas galite rasti internetinėse apžvalgų platformose, socialiniuose tinkluose ar tiesiog pasiteiravę draugų, kurie galbūt jau naudojosi keleivių pervežimo paslaugomis. Pasirinkite vežėjus, kurių atsiliepimai yra teigiami ir kurie garsėja punktualumu, paslaugumu bei saugumo užtikrinimu.

Patikimi vežėjai tokie, kaip https://www.olandijakasdiena.lt/paslaugos/keleiviu-pervezimas/ dažnai turi ilgametę patirtį šioje srityje, todėl verta rinktis tuos, kurie dirba rinkoje ne vienerius metus. Be to, gerai įvertinkite, ar vežėjas pateikia aiškią informaciją apie paslaugas, kainas ir kelionės sąlygas. Skaidrumas yra geras ženklas, rodantis, kad vežėjas atsakingai žiūri į savo klientus.

Papildomos paslaugos

Keleivių pervežimo įmonės dažnai siūlo įvairias papildomas paslaugas, kurios gali padaryti kelionę dar patogesnę. Tai gali būti bagažo pervežimo paslaugos, kelionės draudimas, pagalba dėl kelionės dokumentų ar galimybė užsisakyti bilietą internetu. Tokios smulkmenos gali turėti didelę įtaką jūsų kelionės patogumui, todėl verta jas įvertinti.

Ypač patogios yra kelionės, kurias galima užsisakyti internetu – tai taupo laiką ir leidžia iš anksto planuoti savo maršrutą. Taip pat įsitikinkite, ar vežėjas suteikia pagalbą kritiniais atvejais, pavyzdžiui, jei jūsų planai pasikeičia arba reikia skubiai atšaukti užsakymą.

Galiausiai, kaina taip pat yra svarbus kriterijus. Nors pigesnės paslaugos gali atrodyti patraukliai, nepamirškite įvertinti, ar kaina atitinka teikiamų paslaugų kokybę. Kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau už patikimumą, saugumą ir komfortą.

Reklama

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Tue, 19 Nov 2024 10:37:58 +0200
Vokietija ir Lenkija – bene labiausiai Lietuvos gyventojų pamėgtos kryptys http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411374-vokietija-ir-lenkija-bene-labiausiai-lietuvos-gyventoj-pamegtos-kryptys http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411374-vokietija-ir-lenkija-bene-labiausiai-lietuvos-gyventoj-pamegtos-kryptys Krokuva

Moksleivių rudens atostogas Lietuvos gyventojai šiemet leido Vokietijoje, Lenkijoje bei Prancūzijoje bei Pietų Europos šalyse, rodo „Citadele“ banko klientų fizinių atsiskaitymų kortele duomenys. 

Banko duomenimis, daugiausia pinigų užsienyje per moksleivių rudens atostogas lietuviai šiemet išleido Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, taip pat Ispanijoje, Italijoje. Tuo pačiu laikotarpiu pernai užsienio šalių penketukas buvo kiek kitoks: Latvija, Prancūzija, Vokietija, Islandija ir Lenkija.

„Vokietija ir Lenkija – bene labiausiai lietuvių pamėgtos kryptys, jas dažniausiai matome tarp lyderių, nepriklausomai nuo metų laiko. Dėl artumo, paprasto susisiekimo, pakankamai žemų kainų gyventojai šiose šalyse renkasi ne tik praleisti atostogas, bet ir apsipirkti. Panašu, kad šiemet klientai labiau susiviliojo trumpas atostogas praleisti Pietų Europos šalyse, kur vis dar galima pasimėgauti šiltu ir saulėtu oru“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Vidutinė vieno atsiskaitymo kortele metu išleista suma Vokietijoje ir Lenkijoje siekė po 21 eurą, Prancūzijoje – 19 eurų, Ispanijoje – 31, o Italijoje – 46 eurus, rašoma pranešime spaudai.

Banko klientai Latvijoje per mokinių atostogas daugiausia keliavo į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, kur vidutinė išleista suma vieno atsiskaitymo metu atitinkamai siekė 32, 23 ir 33 eurus. Šios trys šalys tarp Latvijos klientų taip pat buvo populiariausios ir 2023 m. Tuo metu estai šiemet rinkosi Italiją (vidutinė vieno atsiskaitymo suma – 39 eurai), Suomiją (13 eurų) ir Ispaniją (24 eurai). Pernai estai moksleivių atostogas leido Suomijoje, Latvijoje ir Turkijoje.

Anot Romo Čereškos, prie atostogų krypčių pasirinkimo stipriai prisideda ir gyventojų perkamoji galia, skelbiama pranešime spaudai.

„Nors populiariausių atostogų krypčių sąraše dominuojančias pozicijas išlaiko Vokietija ir Lenkija, tačiau šiemet prie sąrašo prisidėjo ir Pietų Europos valstybės, o tai atspindi Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą. Tai indikuoja ir Europos Komisijos apklausos: spalį Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia per visą šio rodiklio istorija nuo 2001 m. Sulėtėjus infliacijai, toliau kylant darbo užmokesčiui ir prasidėjus palūkanų mažėjimui, gyventojai atitinkamai gali daugiau išleisti atostogoms“, – komentuoja R. Čereška.

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Sat, 16 Nov 2024 09:07:00 +0200
Kalėdinės mugės pasaulyje: kuo ypatinga Varšuva, o kuo – Viena? http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411090-kaledines-muges-pasaulyje-kuo-ypatinga-varsuva-o-kuo-viena http://l24.lt/lt/pasaulis/item/411090-kaledines-muges-pasaulyje-kuo-ypatinga-varsuva-o-kuo-viena Kalėdinės mugės pasaulyje: kuo ypatinga Varšuva, o kuo – Viena?

Lapkritis – mėnuo, kai Europoje pradeda šurmuliuoti kalėdinės mugės. Kasmet į šventines muges užsienyje nerianti keliautoja Indrė Bungardaitė sako, kad dabar – pats metas planuoti keliones ir skrydžius iš Vilniaus, Kauno ir Palangos, kad būtų galima neskubant mėgautis Kalėdų pasaka.

„Užsisuki darbuose ir gali nė nepastebėti, kad Kalėdos – jau ant slenksčio. Todėl jau lapkričio pabaigoje verta stabtelėti ir pasimėgauti ypatingu metų laiku, atrasti unikalias vietines tradicijas, pajausti šventinę nuotaiką ir šilumą, sujungiančią skirtingas šalis ir miestus“, – sako keliautoja iš Lietuvos.

Anot Indrės, iš Vilniaus, Kauno ir Palangos galima išsirinkti net keletą kelionių maršrutų ir patirti, kaip pagrindines miestų aikštes bei senamiesčius užpildo magiška atmosfera, pasklindanti šviežių kepinių, karštos arbatos kvapais, šventinės muzikos melodijomis ir Kalėdų eglės spindesiu. „Viena, Hamburgas, Briuselis, Varšuva“, – rekomendacijas šiam laikotarpiui vardija Indrė. O Berlynas, Paryžius, Londonas taip pat įrodys, kodėl į muges pritraukia milijonus turistų. „Be to, maloniai nustebinti gali Ryga ir Talinas“, – priduria keliautoja.

Siūlo pradėti nuo Hamburgo

Šiemet startavęs skrydžių maršrutas, jungiantis Vilniaus ir Hamburgo oro uostus, pasak Indrės, puikiai tinka pirmajai pažinčiai su kalėdinėmis mugėmis Europoje.

Hamburgo mugės startas šiemet numatytas lapkričio 27 dieną centrinėje aikštėje prie miesto rotušės. O iš viso visame Hamburge šią žiemą veiks per 20 didesnių ar mažesnių kalėdinių mugių.

Pagrindinėje mugėje lankytojų lauks apie 80 prekyviečių, kuriose bus parduodami tik rankų darbo gaminiai – unikalūs žaislai, indai ir virtuvės įrankiai, kalėdinės dekoracijos. Nuo šalčio ir žvarbos gelbės tradicinės „Bratwurst“ dešrelės, skrudinti migdolai, imbieriniai meduoliai, karštas šokoladas.

Mugės programoje numatyta, kad 16 val., 18 val. ir 20 val. čia atvyks ypatingas svečias – rogėmis pralėks Kalėdų senelis. Ne mažiau smagią patirtį gali suteikti ir istorinė, nuo 1932 metų veikianti, šventinė karuselė.

Įspūdžių iš Hamburgo parsiveš ir tie, kurie nuvyks į „Jungfernsteig“ kalėdinę mugę prie Alsterio ežero. Renginį vietiniai dar vadina baltąja magija – geriausiai ją patirti per trumpą pasiplaukiojimą laiveliu ežere, kurio viduryje žiba Kalėdų eglė.

„Jeigu patyrę Hamburgo magiją norėsite dar, sėskite į traukinį ir per valandą nuvažiuokite į Brėmeną. Mugės šio miesto senamiestyje tarsi išsilieja per skirtingas aikštes ir panardina į tradicines Kalėdas“, – pastebi I. Bungardaitė.

Nuo V iki V: kuo ypatinga Varšuva, o kuo – Viena?

Keliautoja atkreipia dėmesį, kad nuskridę į Varšuvą lapkričio pabaigoje galite įsitikinti, jog šio, kaip ir kitų didelių Lenkijos miestų, aikštės yra tiesiog sutvertos Kalėdų mugėms.

Tradicinė mugė Varšuvoje šiemet prasideda lapkričio 25 dieną. Jos širdis bus Plac Zamkowy – Pilies aikštė, viena garsiausių Varšuvos aikščių, įsikūrusių prie Karališkosios pilies. Čia pat stovės ir pagrindinė sostinės Kalėdų eglė, o sūrius, bandeles ir kitus gardumynus, karštus gėrimus ir tradicinius suvenyrus siūlys dešimtys prekeivių. Mugėje netrūks įvairių kultūrinių renginių: organizuojami kalėdinių giesmių koncertai, teatro pasirodymai ir dirbtuvės, skirtos vaikams ir suaugusiems. Miesto svečiai ir gyventojai taip pat laukiami Senamiesčio turgaus aikštėje (lenk. Rynek Starego Miasta), kur aplink miesto simbolį, undinės skulptūrą, veiks čiuožykla.

Šiemet aplenkdama nemažai kitų sostinių Kalėdų mugė Vienoje startuoja jau lapkričio 19 dieną. Kaip visuomet ji bus įsikūrusi priešais miesto rotušę. Kasmet čia pastatoma maždaug 30 metrų aukščio eglė, kurią dovanoja viena iš Austrijos žemių. Medis nušvinta įspūdingu LED apšvietimu, o greta esanti čiuožykla driekiasi per visą parką ir siūlo išbandyti vingiuotus čiuožimo maršrutus.

Gausus prekybos vietų skaičius, daugiau negu 150, mugės lankytojams siūlys rankų darbo gaminius: medinius žaislus, stiklo dirbinius, žvakes ir žvakides, įvairius keramikos gaminius. Čia bus galima pasmaguriauti tradicinėmis spurgomis, vaisiais šokolade ir imbieriniais sausainiais, o jeigu alkis bus didesnis – verta suvalgyti austriškų bulvinių blynų ir keptų kaštainių.

Vakarais Vienos centre skambės Advento muzika: giesmes giedos gyvi chorai ir gros pučiamųjų ansambliai. Mugėje paprastai įrengiama prakartėlių alėja. Taip pat turistus traukia legendinis Širdžių medis (vok. Herzerlbaum) ir Bučinių aikštė (vok. Bussiplatz) – speciali vieta apsikabinimams ir bučiniams, suteikianti mugės aplinkai romantikos.

Imperatoriškasis miestas taip pat kviečia aplankyti mugę, įsikūrusią greta įspūdingųjų Šenbruno rūmų. Dėmesio verti renginiai vyks ir šalia Šv. Stepono katedros, prie Belvedere rūmų, Am Hof ir Freyung aikštėse bei kitur. Anot I. Bungardaitės, Viena žavi tuo, kad dienos metu galima valandų valandas praleisti istoriniuose rūmuose, muziejuose ir paveikslų galerijose, o vakare įžengti į greta suspindusią žiemos pasaką.

Suspėti galima ir į Paryžių, ir į Rygą

Norintiems išvysti įdomų tradicijų ir modernios dvasios derinį keliautoja siūlo skristi į Belgijos sostinę Briuselį. Pernai pagrindinėje miesto mugėje skambėjo viso pasaulio muzika – nuo Indijos ir Afrikos iki Balkanų ir Lotynų Amerikos. Kiekvieną savaitės dieną lankytojų laukė vis kita programa: spektakliai ir pasakos vaikams, diskoteka ant ledo jaunimui, sakralinės muzikos koncertai ir pažintys su įvairių pasaulio tautų kultūromis. Šiemet Žiemos malonumų (pranc. „Plaisirs d'Hiver“) šventė Briuselyje prasideda lapkričio 29 dieną.

Paryžius Kalėdų magiją kviečia pajusti nuo lapkričio 16 dienos, didžiausioje mugėje „La Magie de Noël“, Tuileries soduose. Čia lankytojų lauks šventinio karnavalo personažai, amatininkų miestelis, gardūs užkandžiai ir gėrimai.

Pradėti tyrinėti gausybę Londono mugių keliautoja iš Lietuvos siūlo nuo Hyde parko. Čia šventinių renginių maratonas prasideda jau lapkričio 21 dieną.

Kelionę į Berlyną verta planuoti nuo lapkričio 25 dienos, kai tarp rotušės ir Šv. Marijos bažnyčios pradės veikti pagrindinė Kalėdų mugė, o iš viso jų – didesnių ir mažesnių – Vokietijos sostinė pasiūlys daugiau negu 300. O jei Berlyne jau teko lankytis, iš Vilniaus galima patogiai nuskristi į dar vieną kalėdinėmis tradicijomis ir mugėmis garsėjantį Vokietijos miestą Diuseldorfą. Šiemet šimtmečius menančios mugės čia pradės šurmuliuoti nuo lapkričio 21 dienos.

I. Bungardaitė teigia, kad Kalėdų stebuklą galima atrasti ir visai šalia. „Estai dažnai pažymi, kad kalėdinė mugė Taline dar visai neseniai buvo pripažinta geriausia Europoje. Ar taip yra iš tiesų, galite suprasti, tik nuskridę į Estijos sostinę“, – šypsosi Indrė. Kalėdų mugė Taline, Rotušės aikštėje, prasideda lapkričio 22 dieną.

O Latvijos sostinėje Rygoje didžioji kalėdinė mugė įsižiebs savaite vėliau – lapkričio 29 dieną. Tad, pasak keliautojos, Lietuvos gyventojai turi pakankamai laiko suplanuoti skrydžius po Europą ir pajusti unikalią kiekvieno miesto atmosferą kalėdiniu laikotarpiu.

Lietuvos oro uostų inf. 

]]>
[email protected] (Gintarė P.) Pasaulis Fri, 08 Nov 2024 17:57:00 +0200