Ne vienadienį "popsą". Vienu metu Lietuva buvo atsidūrusi dviejų ryškių teatro asmenybių sandūroje. Tarp dviejų dvasinės traukos centrų. Juozas Miltinis - Panevėžyje. H.Vancevičius - Vilniuje. Tai buvo laikas, kai sovietinė Lietuvos respublika buvo atsidūrusi visai kitoje nei sovietinę kasdienybę ir sovietinę demagogiją platinančioje zonoje. Žiūrovas buvo auklėjamas, šviečiamas Tautos istoriniais ir aukščiausio meninio kalibro pasaulinės kūrybos pavyzdžiais. Henrikas Ibsenas. Čingizas Aitmatovas, pirmasis pavartojęs žodį "mankurtas". Fiodoras Dostojevskis. Antonas Čechovas. Balys Sruoga. H.Vancevičius buvo žmogaus ugdytojas, auklėtojas. Žmogaus humanizmo ir jo istorinių šaknų ugdytojas.
Dėkui, Maestro, kad buvote toks
2014-08-13, 08:05
Vakar po ilgos ligos mirė ilgametis įvairių Lietuvos teatrų režisierius Henrikas Vancevičius (1924-2014). Su H.Vancevičiumi, kone ilgiausiai prisidėjusiu prie Kauno dramos teatro ir Lietuvos valstybinio akademinio teatro kūrybinių procesų, tarsi pasitraukia viena teatralų epocha, rašo „Vakaro Žinios". Pasitraukia ne vulgariai linksminęs, juokinęs, bet žmogaus asmenybę ugdęs, brandinęs teatras. Rėmęsis pačiais brandžiausiais mūsų ir užsienio klasikų kūriniais. H.Vancevičius pripažino tik solidžius kūrinius.
