Eidamas 91-uosius metus mirė iškilus JAV išeivijos ir Lietuvos valstybės veikėjas, buvęs Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas, buvęs Seimo narys Kazys Bobelis.

Kandidatuodamas į Lietuvos Prezidentus 2002 metais K. Bobelis naujienų agentūros ELTA prašymu, kaip ir kiti kandidatai, buvo pateikęs savo autobiografiją, kurią išsaugojome archyvuose ir primename iš JAV atėjus liūdnai žiniai.

Priimta Vilniaus deklaracija dėl socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmens Europos Komisijos remiamoje mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programoje "Horizontai 2020" pasibaigė vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai mokslo klausimais renginių.

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių, o ne technologinių mokslų studijas. Ar yra objektyvus kriterijus, leidžiantis nustatyti, koks turėtų būti šis santykis ir, apskritai, ar šis santykis bus aktualus ateityje?

Vidaus reikalų ministras D. A. Barakauskas pasirašė ir Vyriausybei perdavė svarstyti Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – Įstatymas) 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama atsisakyti vietos nustatymo įrangos įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidų kompensavimo valstybės lėšomis.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 46, 49, 50, 56, 58, 73, 115 maršrutų autobusai ir 7 maršruto troleibusai važiuos dažniau. Šiuose maršrutuose dirbs 12 papildomų transporto priemonių.

Lietuvos gyventojų pasiruošimą pensijai lydi paradoksai. 74 proc. gyventojų mano, jog būsimos pensijos finansais žmogui reikia rūpintis iš anksto, tačiau tuo pačiu metu vos tik trečdalis (29 proc.) gyventojų žino savo išėjimo į pensiją datą. Tai atskleidžia „Danske Bank" užsakymu atliktas nuomonės tyrimas apie gyventojų pensijos finansų perspektyvas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo informaciją iš Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos, kad Lietuvai atšaukiami laikini apribojimai atvėsintos jautienos eksportui į Rusiją.

Rugsėjo 27 dieną Ženevoje kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) generalinis direktorius Francis Gurry pasirašė Marakešo sutartį dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ar turintiems kitą skaitymo negalią.

Šeštadienį minima Pasaulinė pasiutligės diena. Ši liga yra labai pavojinga ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Šios dienos paminėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės problemą, didinti žmonių supratimą apie kovos su šia liga priemonių svarbą. Pasiutligė pagydoma, suteikus greitą ir kvalifikuotą medicininę pagalbą, todėl žmonėms būtina žinoti, kaip ši liga plinta, ką daryti užsikrėtus, kad išgelbėti gyvybes.

Aktyvi kovos su pasiutlige veikla pasaulyje prasidėjo 2007 metais, ją vykdo ir koordinuoja Pasaulinė pasiutligės kontrolės sąjunga GARC (Global Alliance of Rabies Control). Rugsėjo 28 diena pasirinkta neatsitiktinai – tai prancūzų mokslininko Lui Pastero, kuris prisidėjo kuriant pasiutligės vakciną, mirties minėjimo diena. GARC sąjungai talkina partneriai – Pasaulinė gyvūnų organizacija (OIE), Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, mokslinių tyrimų institutų specialistai, Bilo ir Belindos Geitsų fondas, ,,UBS Optimus" fondas, pramonininkų atstovai.

Ši liga plačiai paplitusi tarp skurdžiai gyvenančių šalių gyventojų. Kai kuriose Azijos ir Afrikos valstybėse kasmet nuo pasiutligės miršta daugiau kaip 55 tūkst. žmonių, didesnė dalis jų – vaikai.

Pasiutligės viruso platintojai pagrinde yra laukiniai gyvūnai – lapės, vilkai, usūriniai šunys, kurie apkrečia vieni kitus, bet gali apkandžioti ir naminius gyvūnus. Pasiutlige gali sirgti katės, šunys, karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys, virusą platina šikšnosparniai, žiurkės, pelės ir kiti graužikai.

Žmonės šia liga dažniausiai užsikrečia per įkandimus, kai užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis patenka per pažeistą odą ar gleivinę. Patartina vengti kontaktų su laukiniais ar valkataujančiais gyvūnais. Įkandus svetimam, nepažįstamam gyvūnui, reikia apie 15 min. žaizdą plauti muilu ir vandeniu, apdoroti ją dezinfekuojančiais preparatais ir kuo greičiau kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą.

Vienintelis būdas kovoti su šiuo mirtį sėjančiu virusu – vykdyti naminių ir laukinių gyvūnų vakcinaciją. Naminių gyvūnų savininkai privalo kartą metuose skiepyti savo augintinius nuo pasiutligės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo įvairias programas, tarptautinius projektus, atlieka rizikos vertinimą, naminių ir laukinių gyvūnų stebėseną, kasmet pavasarį ir rudenį vykdo oralinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

,,Minint Pasaulinę pasiutligės dieną, galima drąsiai teigti, kad ši liga sėkmingai traukiasi iš Lietuvos. Tyrimų rezultatai rodo, kad 2009 m. buvo nustatyti 63 susirgimų atvejai, pernai – 5, o šiais metais – tik vienas atvejis Varėnos rajone, pasienyje su Baltarusija. Rezultatai sparčiai gerėja dėl nuo 2006 m. kasmet vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos. Prie sėkmingos kovos su šia pavojinga liga prisideda ir akcijos, vykdomos daugelyje mūsų šalies miestų ir rajonų – nemokamai vakcinuojami naminiai gyvūnai", – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė – Petrauskienė.

Vmvt.lt